Medicinos mokslų daktarės klausėme, kokie paprasto ir intymaus herpeso, dar vadinamo pūsleline, skirtumai, kaip greičiausia atsikratyti nemalonių bėrimų.
- Kuo šis virusas ypatingas, kad net šiais mokslo pažangos laikais neįmanoma jo įveikti?
- Pūslelinę sukelia herpes simplex virusas, kuris, patekęs į šeimininko organizmą, prasiskverbia į centrinę nervų sistemą ir ten lieka visam gyvenimui latentinėje, t.y. ramybės būsenoje kartas nuo karto reaktyvuodamasis bei sukeldamas bėrimus. Nors ši infekcija labai plačiai paplitusi, tačiau tik nedaugeliui asmenų pasireiškia tipinis bėrimas.t.y., pūslelės ir opelės.
Išprovokuotas saulės, streso, pervargimo, traumų, veido ar genitalijų srities operacijų bei kitų priežasčių virusas pasireiškia pūslelėmis. Tai reiškia, kad jis reaktyvavosi – pabudęs iš latentinės ramybės būklės pradėjo daugintis ir tuo pačiu nervų keliu, kaip pateko į organizmą, grįžo į odos paviršių.
Šiai dienai esantys rinkoje priešvirusiniai vaistai stabdo viruso dauginimąsi, tačiau neveikia jo latentinio rezervuaro. Todėl visiškai atsikratyti viruso neįmanoma, o ši infekcija vis dar išlieka visuomenės sveikatos problema tiek besivystančiose, tiek išsivysčiusiose šalyse.
Išskiriami du Herpes viruso tipai: I ir II, kurie abu gali sukelti tiek lūpų, tiek genitalinę infekciją.
- Kodėl pūslelinė pasirenka „išlysti“ būtent ant veido, arba intymiose vietose, kaskart pūsleles pasėdamas ten pat?
- Taip yra todėl, kad kontakto su sergančiu žmogumi metu į organizmą patekęs virusas nervais keliauja į nervinius mazgus, kuriuose tūno ramybės būsenoje. Kai infekcija atsikartoja, jie tuo pačiu keliu grįžta atgal – į to nervo įnervuojamą odos sritį. Analogiškai yra genitalinės infekcijos atveju.
Paprastai tariant, jei užsikrėtėme bučiuodamiesi, bėrimai kartosis ant tos lūpos vietos, per kurią pateko virusas.
Pirmą kartą iškart po užsikrėtimo virusu atsiradę bėrimai yra gausesni, labiau išplitę, juos dažnai lydi bendras negalavimas, karščiavimas, silpnumas, padidėję lifmazgiai.
Pirmą kartą užsikrėtus I tipo virusu, mažiems vaikams liga pasireiškia gingivostomatitu – pūslelėmis, opelėmis burnos gleivinėje, kurios yra skausmingos, padengtos pilkšvu apnašu. Vaikučiams skauda valgant, iš burnytės gali sklisti blogas kvapas, vaikas karščiuoja.
- O kas yra tas skystis pūslelės viduje?
- Kadangi virusas naikina odos ląsteles, jos žūva. Tai pasireiškia mums matomu būdu: iškyla pūslelės, pilnos serozinio skaidraus skysčio su virusais. Jeigu prakrapštytume pūslelę, galėtume lengvai užsikrėsti virusu, nes ten yra gausybė jo dalelių.
- O kada viruso pasekmės – mirtinos?
- Tai ypač aktualu žmonėms su nusilpusiu imunitetu, naujagimiams, kadangi virusas gali išplisti po visą organizmą, pažeisti vidaus organus. I tipo herpeso virusas yra viena dažniausių sporadinio encefalito, kuris negydomas gali baigtis mirtimi, priežastis. Be to, šiai infekcijai pažeidus akis, galimas apakimas.
- Kokiais atvejais nepasikliauti savigyda?
- Jei ligai kartojantis bėrimas negausus, nevargina paciento, galima išvis niekuo negydyti, kadangi bėrimai nugyja savaime. Tačiau jei bėrimai yra gausūs, oda paraudusi, patinusi, vargina skausmas, karščiavimas, silpnumas, reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris nuspręs, ar skirti geriamų priešvirusinių vaistų, kadangi jie parduodami su receptu.
Esant bėrimams genitalijų srityje indikuotinas gydymas geriamais vaistais. Į specialistą vertėtų kreiptis ir tuomet, jei liga labai dažnai kartojasi.
- Ką šiuo atveju reiškia „dažnai“?
- Jei liga kartojasi daugiau nei 6 kartus per metus. Svarbi ir individuali žmogaus reakcija, subjektyvūs pojūčiai. Jei ligos atkryčių yra 6 ir daugiau per metus arba žmogų psichologiškai vargina herpes infekcija, galima rekomenduoti profilaktinį gydymą.
Tokiu atveju skiriama mažesnė dozė geriamų vaistų, tačiau juos reikia vartoti mėnesį, du, o kai kuriais atvejais net iki pusės metų. Kiek man teko tokių pacientų gydyti ir stebėti, profilaktiškai skirtų vaistų vartojimo metu jiems atkryčių praktiškai nebuvo.
- Kaip veikia tabletės?
- Kaip minėjau tabletės slopina viruso dauginimąsi, tokiu būdu skatimas bėrimų gijimas.
- Kuo kitoks genitalijas pažeidžiantis virusas?
- Tai tas pats herpes simplex virusas. Genitalinė herpetinė infekcija – tai lytiškai plintanti liga. Nors, kaip minėta, abu tipai gali sukelti tiek veido, tiek genitalinė infekciją, tačiau veido srityje su labai retomis išimtimis vyrauja I tipo virusas, o II tipo dažniausiai aptinkamas lytinių organų bėrimuose.
Nepaisant šios tendencijos, visame pasaulyje daugėja I tipo sukeltos genitalinės infekcijos atvejų, ypač pirmojo epizodo metu ir jaunų moterų tarpe.
- Su kuo tai siejama?
- Su pakitusiais seksualiniais įpročiais, visų pirma populiarėjančiu oraliniu seksu.
Kitas niuansas – socioekonominė gerovė: išsivysčiusiose žmonės dabar gyvena erdvesniuose būstuose, mažiau bendrauja, rečiau susiduria su virusu ir neįgyja imuniteto virusui, todėl stokoja natūralios organizmo apsaugos ir lengviau užsikrečia.
Besivystančiose pasaulio šalyse antikūnų kraujyje prieš I tipo virusą aptinkama 90 proc. žmonių, tuo tarpu išsivysčiusiose šalyse – tik 50 proc. gyventojų. Dažniausiai pirmojo tipo virusu užsikrečiama vaikystėje per seiles, kai mamos, tetos bučiuoja mažylius.
Dar vienas momentas, ypač svarbus kalbant apie genitalinį herpesą: virusas gali reaktyvuotis, bet nesukelti jokių klinikinių požymių. Todėl žmogus gali virusą perduoti kitiems, neturėdamas jokių bėrimų. Iki 80 proc. žmonių net nežino, kad jie yra užsikrėtę šia liga.
Šis faktorius svarbus kalbant apie viruso plitimą: kuo daugiau seksualinių partnerių, tuo didesnė tikimybė tiek užsikrėsti šiuo virusu, tiek perduoti sukėlėją kitiems.
- Kaip atpažinti intymųjį herpesą?
- Tai lytinių organų odą ir gleivines pažeidžianti liga, kuri reiškiasi taip pat, kaip ir veido infekcija – vandeningomis pūslelėmis bei opelėmis. Gydant genitalinį herpesą nerekomenduojama pažeistų vietų tepti kremukais – skiriami geriami vaistai.
- Ar galima sakyti, kad su šia problema žmonės dažniau kreipiasi į gydytojus, nes nemalonu, skauda?
- Taip, nes bėrimai genitalijų srityje suteikia daugiau diskomforto, tuo pačiu įtakoja lytinę sferą, todėl pacientai dažniau ieško pagalbos pas specialistus nei veido srities pažeidimų atveju.
Genitalinis herpesas pavojingas nėščiosioms ir naujagimiams. Jeigu gydytojai mato bėrimus gimdyvės lytinių organų srityje, būtinai atliekamas Cezario pjūvis, nes slinkdamas gimdymo takais naujagimis gali apsisėti herpesu, tokiu atveju didelė encefalito rizika, virusas gali išplisti po vidaus organus ir pan.
Štai kiek negero gali pridaryti šis virusas – jis visai nėra banalus ar, kaip manoma, sukeliantis tik kosmetinių nepatogumų.
- Teko skaityti, kad moterims viešuose tualetuose geriau nesėsti ant klozetų, nes galima užsikrėsti įvairiomis ligomis, tarp jų – ir herpesą sukeliančiu virusus. Ar tai tiesa?
- Teko ir man skaityti. Herpesą sukeliančiu virusu užsikrečiama kontakto metu per seiles, pūslelių skystį, esant odos ar gleivinės pažeidimams. Aplinkoje virusas greitai žūva, ypač išdžiūvus sekretui. Tačiau atsarga gėdos nedaro – jei ką tik sėdėjo žmogus, o jūs iškart atsisėdote į jo vietą, užsikrėtimo galimybė yra, tad geriau pasisaugoti.
- Kaip greičiausiai atsikratyti regimos ir intymios pūslelinės – vandeningų pūslelių?
- Greičiausia vartojant tabletes. Žmonės, kurie vargsta su šia problema, dažniausiai turi jų atsargoje ir vos pajutę pirmuosius požymius pradeda vartoti preišvirusinius vaistus.
Atsikartojančios infekcijos metu labai svarbu gydymą pradėti kuo anksčiau, vos pajutus pirmuosius simptomus.
- Su tokiais žmonėmis tikriausiai geriau sveikintis santūriai?
- Taip, ypač ligos pradžioje, kai yra matomos pūslelės ir opelės. Kai formuojasi šašeliai – užsikrėtimo rizika mažėja, tačiau vis dar išlieka.
- Ar nuo herpesą sukeliančio viruso galima apsisaugoti skiepais?
- Kokias kovos su šiuo virusu strategijas analizavote savo moksliniame darbe?
- Vienas iš mano disertacijos aspektų buvo su viruso latencija susijęs genas, kuris, kaip manoma, skatina virusą latentinėje būsenoje likti šeimininko organizme, o tuo pačiu gali turėti įtakos atkryčių skaičiui. Pasaulyje tyrimai šia linkme vyksta jau apie 20 metų, tačiau dar yra daug neatsakytų klausimų.
Svarbiausias klausimas: kaip paveikti latentinį rezervuarą, kad būtų galima visiškai sunaikinti herpes virusą ar bent jau jį „išjungti“, kad ligos atkryčiai nesikartotų? Tai – iššūkis ateities mokslui ir galimybė tolesniems herpeso viruso latencijos tyrimams, kurie galbūt kažkada leis sukurti vaistus, išgydančius nuo šios infekcijos.
Kodėl herpesas „bijo“ dantų pastos?
Ar tiesa, kad vos pajutus ant lūpos kylant pūslelę, reikia užtepti dantų pastos ir ji neleis iškilti herpesui? Kokios iš tiesų veiksmingos priemonės siūlomos prieš pūslelinę, DELFI klausė „Camelia“ vaistininkės Loretos Leilionaitės.
Į vaistinę užsukantiems žmonėms vaistininkė be minėtų viruso dauginimąsi slopinančių receptinių vaistų siūlo ir kitų priemonių.
„Viruso sukeltos infekcijos požymius taip pat mažina silicio oksido, cinko tepalai bei kremai, kadangi jie pasižymi sutraukiančiomis, dezinfekcinėmis, džiovinančiomis savybėmis“, - vardijo vaistininkė.
Liaudyje paplitęs būdas gydyti lūpų pūslelinę dantų pasta, L. Leilionaitės nuomone, gali būti veiksmingas tik labai trumpą laiką, jei infekcija nėra stipriai išreikšta, nekomplikuota ir nesunki.
„Kai kurių dantų pastų sudėtyje yra cinko bei silicio, todėl gali būti stebimas laikinas gydomasis poveikis, tačiau šių medžiagų kiekis yra labai mažas, todėl naudoti dantų pastą kaip pagrindinę priemonę infekcijos sukeltiems simptomams lengvinti nėra efektyvu, ypač esant sunkesnėms ligos formoms“, - aiškino „Camelia“ vaistininkė.
Pasak DELFI pašnekovės, viruso dauginimąsi taip pat slopina spiritinės medetkų bei mėtų tinktūros, tačiau jų negalima naudoti, jei yra atvirų žaizdos plotų, kadangi galima nudeginti audinius ir labai pabloginti situaciją.
„Norint kaip įmanoma daugiau sumažinti herpes simplex viruso sukeliamos infekcijos pasikartojimą, sunkumą, svarbu vengti stresinių situacijų, pakankamai skirti laiko poilsiui, stiprinti imunine sistemą, grūdinti organizmą“, - patarė L. Leilionaitė.
Kaip pastebi vaistininkė, vieniems žmonėms ši infekcija kartojasi dažnai ir simptomai būna itin stiprūs, kitiems - ne. Tai priklauso nuo individualaus imuniteto, atsparumo šiam virusui, sergamumo lėtinėmis ligomis.
„Pūslelių iškilimą ant lūpų, burnoje, dažnai išprovokuoja imuniteto susilpnėjimas po persirgtų ligų ar sergamumo metu, stiprus stresas, sušalimas, perkaitimas saulėje, nuovargis. Dažnai besikartojanti infekcija sutrikdo normalų gyvenimą, kamuoja skausmas, niežėjimas, perštėjimas, sunkesniais atvejais, raumenų skausmas, padidėjusi temperatūra, galvos skausmas, žmogus patiria ir emocinį, psichologinį stresą“, - apibendrino „Camelia“ vaistinės darbuotoja.