Norėdami padaryti esminį ir reikšmingą pokytį – pradėkime nuo švietimo, teigia švietimo iniciatyvų paramos fondo atstovai. Pasaulyje plačiai paplitusi neliečiamo kapitalo principu veikiančių paramos fondų idėja įgyvendinama ir Lietuvoje.
Fondo veikimo principai
Paplitęs labdaros ir paramos modelis pasaulyje – neliečiamojo kapitalo fondai (angl. Endowment Fund). Investicinę grąžą skirdami paramai, tokie fondai gali padėti daryti teigiamus pokyčius pasirinktoje, pavyzdžiui, švietimo srityje. Pagrindinė priežastis, lėmusi tokių fondų atsiradimą, yra tikslas padaryti ne pelno siekiančių organizacijų finansavimą stabilesnį ir tvaresnį.
Tiksliai dėstydama skaičius E. Aleknavičienė nurodo ir visų sudėtingų terminų esmę – „Vilniaus prekybos“ verslas seniai išaugo Lietuvos ribas, tačiau atsimindami, kurioje šalyje pradėjo augti, jo įkūrėjai nori prisidėti prie Lietuvos gerbūvio, šiuo atveju, investuodami į švietimą - taip susikūrė fondas „Dabar”, kuriam ji vadovauja.
„Piniginis fondas yra valdomas atskirai nuo kitų organizacijos lėšų. Fondui 100 proc. priklauso įmonė „Vestodija“, kurios tikslas – tinkamai investuoti lėšas, kad iš grąžos būtų galima remti paramos projektus ir padengti fondo administracines išlaidas. Esame aiškiai sukūrę investavimo strategiją, kurią kartą per metus peržiūri fondo valdyba. Fondas „Dabar“ ir jo dukterinės įmonės valdo 13,6 milijonų eurų turtą, kurio pusė yra investuota į nekilnojamąjį turtą, kita dalis – skolos vertybinius popierius (obligacijas), turinčius investicinį reitingą, nuosavybės vertybinius popierius (akcijas), o piniginės lėšos laikomos aukštus reitingus turinčiuose bankuose“, – fondo struktūrą apibūdina vadovė.
700 tūkst. naujiems vėjams mokyklose
„Norime prisidėti prie ilgalaikių projektų, prie pokyčio, prie projektų, paremtų meškerės, o ne žuvies principu. Mes suprantame, kad vieni patys kalnų nenuversime. Mūsų visuomenei reikia išmokti bendradarbiauti ir pasitikėti vieni kitais. Todėl mums patinka projektai, kuriuose sutelkiamos skirtingos pajėgos – viešojo sektoriaus įstaigos, valstybinis sektorius ar kitos komercinės įmonės. Esame optimistai ir manome, kad įvairiose srityse, žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos, situacija gerėja, tačiau kartais reikia impulso, didesnio susitelkimo sprendžiant tam tikras, mūsų visuomenei aktualias problemas. Taigi, mūsų lėšos skirtos spartesniam pokyčio įgyvendinimui“, – teigia E. Aleknaviečienė.
Į klausimą, kodėl pasirinkta remti būtent švietimo sritį, o ne rūpintis socialine atskirtimi ar emigracija, fondo vadovė pakartoja pradžioje išsakytą mintį, kad norint kažką pakeisti, investavus į švietimą, ši sritis palaipsniui sukels grandininę reakciją.
„Turint puikią švietimo sistemą, ilgainiui liks mažiau kitų socialinių problemų. Švietimas – tai visuomenės namo pamatai“, – sako fondo „Dabar“ vadovė.
Lietuviai - ne patys filantropiškiausi pasaulyje
Šiuo modeliu vadovaujasi ir žinomų Jeilio bei Harvardo universitetų fondai. Kiti pavyzdžiai – Nobelio fondas, iš kurio kasmet išmokamos premijos laureatams bei Bilo ir Melindos Geitsų paramos fondas, Amerikoje suteikiantis vienodas galimybes mokytis mokyklose, ypač tiems, kurių šeimos turi mažiau reikiamų resursų.
Anot projekto ,,Renkuosi mokyti - mokyklų kaitai!” vadovės S. Lazdauskaitės, būtent JAV labiausiai paplitusios tokiu principu veikiančios organizacijos, ten jų – daugybė. Tačiau, jos teigimu, lėšų pritraukimas ir investavimas į privačias švietimo iniciatyvas Lietuvoje vis dar yra ypač sudėtingas.
„Tai rodo ir tarptautiniai tyrimai: praėjusiais metais paskelbtame pasauliniame filantropijos indekse (angl. CAF World Giving Index 2017) Lietuva yra 137 iš 139 šalių. Indeksas sudarytas pamatavus tris sritis: pagalbą nepažįstamajam, finansinį aukojimą ir savanorystę“, – nurodo S. Lazdauskaitė.
Neįprastu būdu mokyklose atsiranda naujų mokytojų
„Programa jau yra įrodžiusi teigiamą poveikį Lietuvos švietimui, pelniusi mokyklų pasitikėjimą bei švietimo ekspertų pripažinimą, bet vis dar susiduria su finansiniais iššūkiais. Lietuvoje jau šiais metais skelbiamas kritinis tam tikrų dalykų mokytojų stygius, tad su komanda sieksime užtikrinti didesnį finansinį stabilumą tam, kad galėtume padvigubinti ,,Renkuosi mokyti!” mokytojų skaičių mokyklose per ateinančius penkerius metus“, – būtent ši priemonė yra pagrindinė projekto dalis.
Įvairių sričių profesionalai pasirenka ir įrodo motyvaciją mokyti valstybinėse Lietuvos mokyklose, o jų integraciją ir sklandų darbą ekspertai užtikrina viso laikotarpio metu.
Galima įsivaizduoti, kokius pokyčius į mokyklą su savimi „atneša” projekto dalyviai. Tai gali būti tiek ką tik studijas baigę asmenys, tiek ilgametę patirtį turintys žmonės, kurie atrankų metu įrodo, jog jie yra reikalingi moksleiviams ir jais galima pasitikėti. Nors numatyta darbo trukmė yra dveji metai, daug dalyvių pasilieka ir toliau dirba pasirinktose švietimo įstaigose. Tiesa, tam jie turi baigti išlyginamąsias studijas.
Matydama teigiamus pokyčius, projekto komanda ieško ir kitų finansavimo galimybių.
„Šiuo metu vykdome lėšų pritraukimo iniciatyvą, kuomet kiekvieną surinktą eurą padvigubins mūsų tarptautiniai donorai. Paremti ,,Renkuosi mokyti!” programą gali tiek privatus asmuo, tiek organizacija. Esame įpratę prie tokių aukojimo skatinimo priemonių, kaip televizijos paramos koncertai, raginimai pirkti tam tikras prekes, „Gala“ vakarienės, labdaros aukcionai, tačiau iniciatyvos, kai skiriama parama padvigubinama, yra vis dar retas reiškinys mūsų šalyje. Šis būdas patrauklus, nes net ir mažiausia suma gali tapti svarbiu indėliu. Be to, tokia iniciatyva skatina ir pačias organizacijas aktyviau ieškoti finansavimo šaltinių“, – apie finansavimo šaltinių paiešką kalba S. Lazdauskaitė.
Ji pripažino, kad pastebima tendencija, kai socialinės iniciatyvos yra remiamos dėl rinkodarinių priežasčių, o „Vilniaus prekybos“ paramos fondo „Dabar“ pasirinktas finansavimo modelis iš tiesų užtikrina ne tik jų programos gyvavimą, bet ir esamų, būsimų projekto dalyvių mokymąsi bei tobulėjimą trisdešimtyje Lietuvos mokyklų.