Pradėti reikia nuo ugdymo programų
Gyvenant inovacijų amžiuje labai svarbu, kad pažinti šiuolaikines technologijas ir jų svarbą būtų galima jau mokyklos suole. Būtent mokyklose formuojasi vaikų gebėjimai, čia jie atranda savo talentus ir stengiasi suvokti, kokį gyvenimo kelią pasirinkti. Todėl, kaip DELFI pasakoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LKP) prezidentas Robertas Dargis, permainos mokyklose turėtų prasidėti nuo jose dirbančių žmonių ir rengiamų ugdymo programų.
„Pirmiausia mes turime galvoti, kaip pakeisti pačią mokymo sistemą ir programą. Nes jeigu mes turėsime XXI a. iššūkiams neatliepiančią mokymo programą ir nepakeisime mokytojų rengimo sistemos, tai jokios technologijos, kad ir kokios modernios jos būtų mūsų mokyklose, problemos neišspręs. Technologijos mokykloje yra tik pagalbinė priemonė ir mokymo įrankis. Aišku, jos svarbios, bet nėra vienintelis ir esminis veiksnys“, – pabrėžia R. Dargis.
Anot jo, sparčiai tobulėjant technologijoms, kitos valstybės jau planuoja tobulinti švietimo sistemą ir į mokinių ugdymo programas įtraukti daugiau užsiėmimų, susijusių su technologijų pažinimu.
„Šiemet vykusiame Pasaulio ekonomikos forume labai didelis dėmesys buvo skiriamas būtent švietimo klausimams, nes yra akivaizdu, kad dabartiniame technologinių pokyčių laikotarpyje mes turime labai sparčiai keisti ir švietimo sistemą. Didžiausios Kinijos internetinės komercijos grupės Alibaba įkūrėjas Jackas Ma (jo planuose iki 2036-ųjų išauginti bendrovės pajamas, kad jos viršytų 5-os didžiausios pasaulio ekonomikos BVP) labai taikliai ir aiškiai pasakė: tik pakeitus švietimo sistemą mūsų vaikai galės konkuruoti su robotais. Iki 2030 m. robotai pakeis 800 mln. darbo vietų, todėl dabar švietimas yra didžiausias iššūkis. Jeigu mes nepakeisime pačios mokymo sistemos, tai jau po 30 metų turėsime daug problemų“, – prognozuoja LPK prezidentas.
Technologijų naudojimas mokyklose – tik išimtys
Apie užsiėmimų, kurių metu mokiniai skatinami pažinti technologijas, trūkumą kalba ir VšĮ Lietuvos inovacijų centro direktorius Mantas Vilys. Anot jo, kalbant apie inovacijų diegimą mokyklose ir inovatyvių mokymo būdų taikymą, kol kas matomos tik pavienės iniciatyvos, o ne sisteminis požiūris.
„Didžioji dauguma mokyklų vis dar stengiasi moksleivius paruošti, pirmiausia, egzaminams arba testams, o ne padėti jiems suvokti šiuolaikinį pasaulį, atrasti savo pašaukimą ar pasirinkti labiausiai tinkamą karjeros kelią. Žinoma, yra mokyklų, kur naudojami 3D spausdintuvai, diegiamos STEM (angl. science, technology, engineering, and mathematics) klasės, naudojama virtuali realybė, bet tai vis dar nėra masinis reiškinys, nors būtent šia kryptimi turėtų judėti visa švietimo sistema“, – teigia M. Vilys.
Pašnekovas, kaip ir LKP prezidentas R. Dargis, mano, kad keičiant mokyklas, prioritetas yra visos švietimo sistemos tobulinimas.
„Reikėtų keisti švietimo sistemos prioritetus. Šiuo metu labai daug lėšų skiriama nedidelėms mokykloms regionuose išlaikyti, nors mokymasis jose dažnai yra neefektyvus, o ir mokytojų kartais reikia daugiau nei tokioje mokykloje mokosi mokinių. Tokiu atveju vertėtų pasvarstyti, ar ne efektyviau būtų vaikus vežti į didesnes mokyklas, o už patalpų priežiūrą sutaupytas lėšas skirti mokytojų kompetencijoms ir kvalifikacijoms kelti, kompetencijų centrams steigti, darbo užmokesčiui mokytojams didinti, kelti mokytojų prestižą apskritai“, – apie idėjas, kaip turėtų atrodyti ateities švietimo sistema, pasakoja M. Vilys.
Pavyzdį rodo kitos valstybės
Kaip teigia abu pašnekovai, permainos mokykloms labai svarbios ir dėl būsimų specialistų sėkmingos konkurencijos darbo rinkoje visame pasaulyje. Keisti ir švietimo sistemą ir kryptį, kuria dabar žengia lietuviškos mokyklos, būtina norint neatsilikti nuo kitų pasaulio valstybių, kurios į technologijų diegimą mokyklose žiūri kaip į privalomą procesą.
VšĮ Lietuvos inovacijų centro direktorius M. Vilys akcentuoja, kad, jo nuomone, labiausiai Lietuvoje trūksta pačių specialistų, kurie galėtų tinkamai paruošti perspektyvius profesionalus.
„Trūksta ne tik pačių inžinierių ar technologų, bet ir specialistų, kurie galėtų juos tinkamai paruošti. Ir čia patenkame į tam tikrą užburtą ratą – mokyklos netinkamai paruošia moksleivius universitetams ir kolegijoms, šios nesugeba ištaisyti mokyklose padarytų klaidų ir tokiu būdu į darbo rinką patenka nebūtinai tinkamai paruošti, pašaukimo ir susidomėjimo šia sritimi turintys specialistai, kuriems trūksta motyvacijos kurti ir diegti inovacijas, o dėl to sumažėja jų sukuriama pridėtinė vertė ir nukenčia visos šalies ekonominis konkurencingumas“, – aiškina pašnekovas.
Vis dėlto, kad ir koks technologinis proveržis pasaulyje žadamas, LPK prezidentas R. Dargis pasakoja, kad Lietuvos mokyklose, be užsiėmimų, kurių metu vaikai būtų supažindinami su technologijomis, labai trūksta ir socialinių gabumų lavinimo. Ateityje, kai techninius darbus atliks robotai, socialiniai įgūdžiai taps vieni svarbiausių.
„Mokyklose turi būti ugdomi žmogaus asmenybiniai gebėjimai, nes jie bus esminiai darbe. Emocinis intelektas ir empatija užims labai svarbią vietą. Žmoguje turime ugdyti socialinius įgūdžius, atsakomybės ir įsipareigojimo vertybes. Pačioje mūsų visuomenėje socialumas dar yra naujadaras. Žmogiškasis kapitalas ir vienas kito jautimas bus labai svarbūs, nes įmonėse kertiniu tampa komandinis darbas. Gebėjimas kompleksiškai spręsti problemas, kritinis mąstymas, kūrybiškumas, žmogiškųjų išteklių valdymas, komandinis darbas, emocinis intelektas, sprendimų priėmimas, orientavimasis į paslaugas, derybų įgūdžiai ir lankstus mokymasis – tai bus kertiniai gebėjimai po 5-10 metų, kurie bus vertinami darbo rinkoje. Kontekstinis žinių panaudojimas yra dar vienas opus klausimas. Todėl visa tai turi būti mūsų mokyklose ir ugdymo programose“, – aiškina LPK prezidentas.
Jis tęsia, kad paklausūs bus ne tie specialistai, kurie nuo mažų dienų gyvens apsupti technologijų, o tie kurie turės suvokimą ir gebėjimus šių technologijų pagalba kurti pridėtinę vertę: „Technologijos dabar keičiasi labai sparčiai ir tas pokyčių tempas tik didės, todėl labai svarbu vaikams duoti ne tik žinias, bet ir ugdyti unikalius gebėjimus, kurių atkartoti negalės robotai - vertės pajautimas, pasitikėjimas, nepriklausomas mąstymas, darbas komandoje, dėmesys aplinkiniams, muzika, menas. Suprantama, kad tam tikros bazinės žinios – IT, programavimas, matematika, užsienio kalbos - turi tapti kiekvieno žmogaus žinių bagažo dalimi. Bet svarbiausia, žmogus turi išmokti mokytis visą gyvenimą ir atskleisti savo kūrybiškumą.“
Vaikai ugdomi ir verslo iniciatyva
Tam, kad vaikai būtų daugiau supažindinami su technologine pažanga, iniciatyvą rodo ir verslo sektorius, kuriame ateityje gali trūkti technologijas gerai suprantančių specialistų. Bendrovės finansuoja vadinamųjų startuolių idėjas, organizuoja grupinius seminarus, mokymus, kuriuose supažindinami su technologinėmis naujovėmis.
Kaip pasakoja „Lietuvos energijos“, turinčios specialų paramos fondą, iš kurio remiamos įvairios veiklos mokyklose, Robotikos akademia, Lietuvos Junior Achievement, Techninių erdvių asociacija, Pilietinė medija ir pan., valdybos narys, gamybos ir paslaugų tarnybos vadovas Dominykas Tučkus, technologijų taikymas pamokose leidžia vaikams prisiliesti prie realių gyvenimiškų situacijų, skatina kūrybiškumą, ugdo kritinį mąstymą, bendradarbiavimo įgūdžius.
„Visa tai svarbu ir daugelyje profesinių veiklų. Remiantis Pasaulio ekonomikos forumo prognozėmis, dėl sparčios technologinės pažangos iki 2020 m. pasikeis maždaug trečdalis kompetencijų, reikalingų darbo rinkoje. Profesinėje veikloje reikės vis mažiau bazinių gebėjimų (kaip skaitymas ar rašymas) ir daugiau sudėtingų įgūdžių (kaip analitinis mąstymas ar kūrybiškumas). Todėl žinoma, kad jaunam žmogui, kuris pastaruosius įgūdžius ugdė jau nuo pirmųjų klasių, rasti sėkmės kelią profesine prasme bus lengviau“, – tikina pašnekovas.
Anot jo, anksčiau mokymasis mokykloje buvo grindžiamas žinių perdavimu ir priėmimu, o dabar atėjo laikai, kai būtina keisti ne tik požiūrį į mokyklą, bet ir ugdymo joje tikslus: „Kitaip tariant, iš mokyklos išeidavai su tam tikru baigtiniu „bagažu“ žinių. Tačiau šiandien dėl vykstančių globalizacijos ir sparčių technologinių pokyčių pasaulis yra daug sudėtingesnis nei anksčiau. Todėl iš mokyklos jaunam žmogui svarbu išeiti ne su konkrečiais atsakymais, bet gebėjimu nuolat mokytis ir prireikus įgyti naujus įgūdžius. Svarbiausia, kad mokiniai mokykloje išmoktų kritiškai mąstyti, pagrįstai kvestionuoti nusistovėjusias normas ir mąstyti kitaip.“
Technologijos padeda greičiau pasiekti informaciją
Šiandienių mokslo įstaigų atstovai taip pat sutinka, kad ateities mokykloms labai svarbu orientuotis ne tik į technologijų diegimą, bet ir į socializacijos, bendravimo įgūdžių gerinimo užsiėmimus. KTU gimnazijos direktoriaus Tomo Kivaro nuomone, ateitis priklauso priklauso toms asmenybėms, kurios sugebės būti lanksčios ir greitai prisitaikys prie besikeičiančių aplinkybių ir sugebės derinti skirtingas disciplinas, pavyzdžiui, menus ir inžineriją.
„Mano karta (dabartiniai 30-mečiai) stebėjo kaip viskas pasikeisdavo paspaudus vieną mygtuką (pirmoji pažintis vaikystėje buvo televizoriaus pultelis). Tobulėjančios informacinės technologijos keitė mūsų kasdienybę. Dabar naujoji karta žaidžia su kito lygmens įrenginiais ir juos pritaikys savo reikmėms“, – pasakoja T. Kivaras.
KTU gimnazijos direktorius tęsia, kad, pirmiausia, kasdienybę užkariavusios technologijos suteikia galimybę nuolat didėjantį informacijos kiekį pasiekti lengviau ir paprasčiau, todėl, anot pašnekovo, labai svarbu, kad mokymo įstaigos padėtų vaikams išsirinkti tinkamus įrankius, kurie neleistų pasiklysti didžiuliame informacijos kiekyje.
„Dabar dalį medžiagos mokiniai net nesusimąstydami perkelia į išmaniuosius telefonus, o jau po akimirkos jie pasklinda jų uždarose grupėse socialiniuose tinkuose. Tai tampa kasdienybe, kadangi jau patys mažiausi vaikai su savo seneliais bendrauja per vaizdo pokalbius. Todėl, manau, kad mokykloje labai svarbu ugdyti gebėjimą pasirinkti tinkamus įrankius pasiekti optimalų rezultatą, gebėti atrinkti tinkamus šaltinius reikalingai informacijai gauti, sisteminti pačią informaciją, kad ja būtų galima pasinaudoti“, – komentuoja pašnekovas.