Ką turėtų galvoti šiandieninis jaunimas ir vaikų tėvai, galvodami apie pasiruošimą ateities darbo rinkai? Rinktis specialybę, kuri itin populiari dabar? O gal tiesiog ugdyti bendruosius įgūdžius ir būti pasiruošusiam prisitaikyti prie ateities pokyčių? Tokios dilemos kyla stebint prognozes, kokių specialybių dėl technologinės pažangos gali nelikti.
Ar trūks tik IT specialistų?
Kosmoso architektai, interneto apsaugos darbuotojas, vartotojų stilistai – tokias ateities profesijas vardija pokyčius pasaulyje stebintys futurologai. Pasaulis keičiasi taip greitai, kad nuspėti, kokia karjera bus perspektyvi po 20–30 m., tikriausiai neįmanoma, tačiau vietoj konkrečios specialybės pasirinkimo jau dabar galima galvoti, kuriose srityse galimybės išliks didelės.
Užimtumo taryba skelbia, kad tarp specialistų Lietuvoje šiuo metu paklausiausi reklamos ir rinkodaros specialistai, sandėliavimo tarnybos darbuotojai, administravimo ir vykdomieji sekretoriai, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai, mechanikos inžinieriai, apskaitos ir buhalterijos atstovai, sveikatos priežiūros darbuotojai, buhalteriai, jaunesnieji socialiniai darbuotojai. Vertėtų prisiminti, kad įdarbinimo bendrovės taip pat nuolat skambina varpais, kad Lietuvoje trūksta programuotojų ir IT srities specialistų.
Tokia situacija susiklosčiusi šiuo metu, tačiau po poros ar daugiau dešimtmečių darbo rinka gali pasikeisti neatpažįstamai.
Pavyzdžiui, remiantis JAV Darbo statistikos biuro duomenimis, tikimasi, kad per artimiausius metus stipriai kris tokių profesijų, kaip žemės ūkio darbuotojas, paštininkas, siuvimo mašinų operatorius, greitojo maisto virėjas poreikis. Beveik visos darbo vietos susijusios su technologijų proveržiu, kur vis daugiau žmogaus darbo gali būti automatizuota ar robotizuota. Žinoma, kiekvienos šalies specialistų poreikio pokyčiai gali skirtis ir nuo konkrečios šalies ūkio struktūros.
Kritiškai žiūrėti į populiarumo aukštumas pasiekusias specialybes
Darbuotojų paieškos ir atrankos bendrovės „Indigroup“ valdantysis partneris Karolis Blaževičius įsitikinęs, kad reikėtų nesivaikyti madų profesijų pasaulyje, bet kiekvienam rinktis tai, kas artimiausia ar geriausiai sekasi.
„Labai gerai, jei žmogui patinka kažkas konkretaus, o jei tai, kalbant bendrąja prasme, iš tiksliųjų mokslų srities – išvis gerai“, – teigė jis.
Pasak pašnekovo, jaunuoliui, kuris dvejoja dėl savo pašaukimo ar dėmesį kreipia į labai bendrinius išsilavinimo pasirinkimus, rizika dėl sėkmingai pasirinktos specialybės didesnė, nes tokiu atveju neįgyjamos konkrečios techninės žinios, o tik bendras įvaizdis apie pasaulį ar ekonomiką. O neturinčių itin specifinių techninių žinių norinčiųjų daug. Taip konkurencija dėl darbo vietos tampa sudėtingesnė.
„Žinoma, reikėtų žiūrėti į Lietuvos ir pasaulio tendencijas darbo rinkoje, tačiau ir kartu neapsigauti. Pavyzdžiui, į Lietuvą atkeliauja penkios didelės gamyklos ir joms trūksta tam tikros srities inžinierių, tačiau jų poreikis per kelis metus gali būti užpildytas. Reikėtų kreipti dėmesį ne į tai, kas šiuo metu populiariausia ir pasiekė jau maksimumą, bet tos profesijos, kurių poreikis yra augantis“, – patarė K. Blaževičius.
Pasak darbuotojų paieškos įmonės atstovo, šiuo metu augantis poreikis jaučiasi toliau besivystančiuose IT, gamybos, inžinerijos, robotikos sektoriuose. „Taip pat matomas skaitmeninės rinkodaros profesionalų poreikio augimas. Šių specialistų deficitas jaučiamas tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje“, – pridėjo darbo rinkos specialistas.
Vis dėlto K. Blaževičius įsitikinęs, kad viltis, jog tik išsilavinimas lems sėkmingą žmogaus karjerą, būtų naivu.
„Turime Vilniuje, Kaune daugybę IT specialistų, kurie anksčiau keletą metų dirbo pardavimų vadybininkais, o paskui sėkmingai persikvalifikavo ir sėkmingai dėl darbo vietų konkuruoja su IT specialybes studijavusiais profesionalais“, – akcentavo jis.
Nepaisant to, K. Blaževičius pridėjo, kad per dažnas profesijų keitimas taip pat nėra gerai: „Kai žmogus mėtosi nuo vienos veiklos prie kitos, praranda įgūdžius ir sukauptus karjeros vienoje srityje metus. Tai labai rizikinga. Lietuvoje rinka yra maža, o konkurencija didelė. Siūlyčiau kuo anksčiau rasti savo sritį, nes kardinalūs darbų keitimai yra ir sudėtingi, ir finansiškai skausmingi“.
Daugiau gyventojams vertėtų pagalvoti ir apie karjeros planavimą, kurio pašnekovas Lietuvoje mato itin mažai. Pasak jo, daugelis renkasi darbus suvilioti finansinėmis galimybėmis, tačiau kartais tai būna tik trumpalaikė galimybė. O kartais tiesiog pasirenkamas darbas arčiau namų, bet nepagalvojama, kokios karjeros galimybės pasirinktoje įmonėje. Reikėtų apmąstyti, ar įmonėje yra galimybė kilti karjeros laipsniais, ar baigus darbą šioje įmonėje kitoms įmonėms reikės čia įgytų kompetencijų ir įgūdžių.
„Kartu svarbiausia suprasti, kad konkurencija vyksta ir tarp bendradarbių. Kolegos nuolat tobulėja, todėl tobulėti turi ir tu. Jei šiandien esi geriausias specialistas, nieko nedarydamas ryt tokiu gali nebebūti“, – pabrėžė K. Blaževičius.
Brangiausias turtas ateityje – sveikata ir grožis
Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas tiki, kad prieš pradedant patarinėti, kokios profesijos bus ateityje perspektyviausios, pirmiausiai siūlė pažiūrėti į kiekvieną asmenį atskirai.
„Problema yra ta, kad yra norai ir yra galimybės. Daugelis nori labai gerai apmokamų ir prestižinių darbų, bet galbūt neturi prigimtinių savybių tam. Todėl reikėtų pradėti kalbėti ne nuo to, kas paklausu, o kas ne, bet nuo profesinio orientavimo“, – savo nuomone dalijosi pašnekovas.
D. Arlauskas prisiminė Austrijoje matytą pavyzdį, kai jau nuo pradinių klasių vaikai lankosi įmonėse ir gali pradėti pažintį su skirtingomis specialybėmis ir kaip jie jaučiasi tam tikro sektoriaus aplinkoje.
„Antra, nereikia pamiršti, kad yra tokia dalis profesijų, kurių poreikis bus garantuotas dėl viešojo sektoriaus funkcijų. Kad ir kaip technologijos vystytųsi, valstybė ir toliau turės tam tikras funkcijas, kurias kažkas turės vykdyti (policija, sveikatos apsauga ir t.t.)“, – tęsė konfederacijos vadovas.
Kol kas robotams neįkandama empatija
Svarstydamas apie ateityje didelio poreikio sulauksiančias specialybes D. Arlauskas siūlė atsisukti į žmogiškąsias savybes: „Jokios technologijos neišstums empatijos – to, kas susiję su žmogiškumu. Prognozuojama, kad 2025 m. nebeliks vaistininkų ir šeimos gydytojų, nes jų darbus gali sėkmingai atlikti robotai“.
Pašnekovo įsitikinimu, ateityje brangiausi bus du dalykai – sveikata ir grožis, o čia robotų panaudojimas galimas, bet vis dar ribotas.
„Tačiau dar labai svarbu, kokią politiką vykdo valstybė. Ji pasirenka ir pasako, kad mūsų proveržis bus vienoje ar kitoje srityje“, – pridėjo jis.
Pavyzdžiui, šiuo metu Lietuvoje pasirinkta gana aktyviai skatinti finansinių technologijų (angl. fintech) sektorių, tačiau D. Arlauskas abejoja šio pasirinkimo sėkme.
„Šioje srityje labai sunku prognozuoti, kokių ir kiek profesijų žmonių reikės, bet jei kalbėtume, pavyzdžiui, apie atvykstamąjį turizmą, būtų galima daug aiškiau susidėlioti poreikius“, – argumentavo jis.
Todėl Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas ragina nesivaikyti madų, o rinktis tas sritis, kur, pavyzdžiui, kinai su savo masto ekonomika ir kapitalo galia negalėtų lengvai nukonkuruoti.
„Kalbant apie pačius specialistus, labai svarbu, kad žmonės turėtų bendruosius gebėjimus. Esame įsikabinę į per daug siauras specializacijas, tačiau žmogų, kuris turi bendruosius gebėjimus, labai lengva išmokyti naujų dalykų“, – tiki pašnekovas.
Atsirinkdamas darbuotojus D. Arlauskas teigė atsižvelgiantis į tris dalykus: sąžiningumą, energingumą ir kūrybingumą: „O visų kitų dalykų galima nesunkiai išmokti. Todėl ir reikia pradėti mokyklose vaikams formuoti bendrų gebėjimų rinkinį, tuomet viskas ir bus gerai“.
Kovo 20 dieną „Žalgirio“ arenoje jau antrą kartą suskambės skambutis į „Geriausia ever pamokų dieną“! Čia susirinks vyresniųjų klasių moksleiviai ir jų mokytojai, kurių lauks daugybė pranešėjų, savo srities profesionalų.