26-erius metus skrydžių maršrutus sudarinėjantis italas: jei įgula pastebi klaidą, gali būti ir per vėlu

Ne paslaptis, kad saugiausias būdas keliauti – skristi lėktuvu. Praėjusiais metais viena lėktuvo avarija, kurioje žuvo žmonės, įvykdavo kas 3.1 mln. skrydžių. Šansai žūti autokatastrofoje yra 100 kartų didesni nei žūti ore. Jūsų skrydžio saugumu rūpinasi ne tik lėktuvo įgula, bet ir daugybė žmonių dirbančių ant žemės. Vieni iš jų – skrydžių dispečeriai. Plačiau apie šią profesiją DELFI sutiko papasakoti 26-erius metus šį darbą dirbantis italas Giovanni Brusa.

Skrydžių dispečeriai pateikia pilotui visus reikalingus duomenis - atrenka ir ruošia informaciją apie oro sąlygas, vėją, skrydžio planą, orlaivio techninę būklę, degalus, personalo poreikius, keleivių ir bagažo svorį.

„Skrydžio dispečeris yra kaip pilotas ant žemės. Jis ruošia skrydžio planą, maršrutą, surenka ir perduoda pilotui visus reikalingus duomenis. Dispečerio pareiga viską atlikti labai tiksliai. Privalai patikrinti viską. Kai įgula gauna skrydžio planą, jie turi juo pasitikėti, ypač maršrutu. Nes maršrutas yra maršrutas, paprastai, jei įgula pastebi klaidą maršrute, gali būti ir per vėlu“, - aiškina G. Brusa.

Pasak pašnekovo, klaidų dispečerių darbe kartais pasitaiko, nes krūvis yra didžiulis. Per vieną 12 valandų trunkančią pamainą jie aptarnauja maždaug 40 – 50 skrydžių. Tai 4 – 5 lėktuvai vienu metu. Tačiau nereiktų jaudintis, nes dispečeriui suklydus yra ir kitų saugiklių užtikrinančių lėktuvo saugumą.

„Dispečerių klaidų pasekmės priklauso nuo daugelio dalykų. Tačiau įprastai, jei klaida padaryta sudarant maršrutą, ją pastebi skrydžių valdymo centras arba pati įgula. Tokiu atveju lėktuvas tiesiog nukreipiamas nauju maršrutu. Pabaigoje, už dispečerio klaidą įmonei gali tekti sumokėti baudą“, - sako G. Brusa.

G. Brusa pridūrė, kad visgi yra nedidelis šansas, jog suklydus dispečeriui įvyks aviakastrofa. Taip gali atsitikti, jei maršruto klaida bus padaryta lėktuvui skrendant virš vandenyno. Skrydžių valdymo centras seka lėktuvus radarais esančiais ant žemės, kurie lėktuvą gali stebėti maždaug 200 mylių spinduliu. Pavyzdžiui, skrendant iš Londono į Niujorką, lėktuvas maždaug 4 valandas būna virš vandenyno ir dingsta iš radarų akiračio. Tačiau pilotas per palydovą komunikuoja su skrydžių valdymo centru ir perduoda jiems duomenis apie savo padėtį. Be to, dauguma lėktuvų turi susidūrimo išvengimo sistemą, kurios pagalba mato arti esančius kitus lėktuvus. Todėl tragiškos skrydžių dispečerio klaidos pasekmės yra minimalios.

„Laimei, klaidos padaromas labai retai, nes šiais laikais skrydžio planą sudaryti padeda kompiuteris. O sudėtingi skrydžio planai, kai reikia skristi per vandenyną, sudaromi patyrusių skrydžių dispečerių, kurie turi daugiau nei 5 metų patirtį“, - nuramina G. Brusa.

Tačiau tai nereiškia, kad skrydžio dispečerių darbas paprastas, pasak pašnekovo, su ekstremaliomis situacijomis tenka susidurti kasdien.

„Tai įtemptas darbas. Pavyzdžiui, pilotas tau perduoda žinutę, kad skrydžių valdymo centras liepė keisti maršrutą, tada tau reikia staigiai sudaryti naują skrydžio planą. Kai pilotas to paprašo, tu turi viską apskaičiuoti, tačiau lėktuvas skrenda ir jis skrenda greitai. Jis visą laiką juda, todėl tu turi labai nedaug laiko, be to, tau reikia rūpintis ir kitais lėktuvais“, - sako G. Brusa.

Pirmas žingsnis norint tapti skrydžių dispečeriu yra bazinis kursas, kuris, priklausomai nuo programos, trunka 4 - 6 savaites.. Gavus licenciją pradedami mokymai oro linijų bendrovėje. Ten išmokstama dirbti su konkrečia sistema. Po to dar maždaug dvi savaites mokomasi apie konkretų lėktuvo modelį.

„Paprastai šią profesiją renkasi mokyklą baigę jauni žmonės, kurių aistra yra aviacija. Kai kas mokosi būti skrydžių dispečeriu, kad vėliau galėtų tapti lėktuvo pilotu, nes pradinės pilotų parengimo ir skrydžių dispečerio studijų programos yra labai panašios“, - sako G. Brusa.

Pasak G. Brusa, skrydžių dispečerių atlyginimas priklauso nuo patirties, oro linijų, kuriose dirbi, šalies ir kvalifikacijos. Vakarų Europoje skrydžių dispečeris gali uždirbti maždaug 2000 – 2500 eur., pašnekovas negalėjo tiksliai įvardinti, kokia alga mokama Lietuvoje, bet pripažino, kad ji – mažesnė.