Smarkus vėjas plėšia namų stogus, ardo jų konstrukcijas, daužo langus ir verčia duris. Štai kodėl vis dažniau lietuviai susimąsto apie savo turto draudimą. Kaip sakoma, saugokis ir Dievas tave apsaugos.
Kokių žalų gamtos stichijos pridaro daugiabučiams namams? Dažnai tenka girdėti, kad per apysenį stogą viršutinių aukštų gyventojai gauna paragauti lietaus, pradeda pelyti sienos, sutrūkusios blokinių namų sienos didesnei liūčiai tampa juokinga kliūtimi patekti vidun. Galbūt ir galima po tokia lietaus čiurkšle bute tiesiog pastatyti keletą kibirų, tačiau liūtims vis kartojantis tokia išeitis nebeatrodo patikima.
Prieš dešimtmetį buvo įprasta medžius verčiančias audras matyti Lietuvos vakaruose. Aišku, kad dažniausiai kenčia pajūrio zona – Klaipėda, Šilutė, Neringa. Pajūryje įsismarkavęs vėjas dabar jau atkeliauja ir į vidurio Lietuvos lygumas ir pasiekia net rytinę šalies dalį.
Į dangų kylantys daugiabučių namų rajonai – vieta, kurioje mielai sukiojasi stiprus vėjas.
„Vėtra plėšia netvarkingų balkonų konstrukcijas, kurios gali apgadinti namo fasadą ar išdaužti langus, bei apgadinti kieme stovinčius automobilius“, - pastebi draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo produktų vadovė Jurgita Kalvaitienė.
Ekspertai pastebi, kad visiems pastatams vėjas gali pridaryti bėdų, tačiau kuo senesnis pastatas, tuo tokių įvykių tikimybė tik didėja.
O jeigu gyventojai dar tik laukia renovacijos, kaip jie galėtų savo būstą apsaugoti nuo stichijų?
Aišku, kad audros sukeltus nuostolius padės kompensuoti turto draudimas.
Draudimas namus apsaugos ne tik nuo galimų gaisrų ir kai kurių stichijos padarytų išdaigų, bet ir trūkus vandentiekio ar šildymo sistemai padarytų nuostolių (žalų) ar vagysčių metu padarytos žalos.
Draudimo specialistė priminė, jog „Gjensidige“ apsidraudusiems savo būstą kiaurą parą teikia papildomą paslaugą - pagalbą namuose: atvykę meistrai sustabdys bėgantį vandenį ar užtaisys išdaužtus langus bei audros padarytas skyles, kad apsaugotų gyventojų turtą nuo dar didesnių apgadinimų.
„Tačiau gyventojams būtinai reikėtų kreiptis į savo namo bendriją ar administruojančią įmonę, kad šie imtųsi bent jau būtiniausių priemonių: užtaisytų kiaurus stogus, pritvirtintų fasado elementus, kad šie nebūtų nuplėšti audrų metu, renovuotų laiptinių langus, duris“, - pataria draudimo bendrovės atstovė.
Lietuvoje jau pasitaiko atvejų, kai apdraudžiamas visas daugiabutis, tačiau tokia praktika dar nėra labai populiari. „Dažniausiai gyventojai būstą apdraudžia vos įsigydami, kai turtui įsigyti imama paskola. Bet turime keletą sutarčių, kai dėl daugiabučio namo draudimo į mus kreipėsi pati namo bendrija norėdama apdrausti ir visų gyventojų butus, ir bendrąsias patalpas“, - pridūrė J.Kalvaitienė.