Svarbią vietą tarp jų užima moderni ir subalansuota namo šildymo sistema. Nepakanka įrengti individualius, automatizuotus šilumos punktus, reikia pasirūpinti ir tuo, kad šiluma tolygiai pasiskirstytų butuose.
Sutaupo šilumos ir pinigų
Sakoma, kad teatras prasideda nuo rūbinės, o namo šildymo sistema – nuo šiluminio punkto. „Didžioji dalis Lietuvos daugiabučių jau turi individualius šilumos punktus, kurie leidžia šildymo režimą palaikyti automatiškai ir reguliuoti per atstumą, tai didelė pažanga“, - teigia Lietuvos energijos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.
Specialūs jutikliai fiksuoja lauko oro temperatūros pokyčius: jai pakilus šildymas išjungiamas, o nukritus vėl įjungiamas. Tai ypač aktualu pereinamaisiais laikotarpiais - šildymo sezono pradžioje ir pabaigoje, kai temperatūros svyravimai yra didesni. Šilumos pertekliaus nebereikia išleisti pro atdarus langus, kaip būdavo anksčiau. Temperatūrą butuose galima sumažinti ir naktį.
„Vietoje sovietinių kledarų įsigijome „Mersedesus“, - vaizdingai palygina senus, apleistus šilumos punktus ir dabartinius modernius Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas. Jų dėka kasmet vien tik pavasarį ir rudenį, kai lauke oro temperatūra nepastovi, gyventojai sutaupo apie 10 mln.litų. Automatizuoti šilumos punktai įrengti apie 90 proc. šalies daugiabučių.
Daugiausiai nerenovuotų šilumos mazgų liko atskirai, po vieną stovinčiuose ar senamiestyje esančiuose namuose. Nemažai jų yra Kaune, sostinės centre. Gyventojams teks modernizuoti juos patiems, savo lėšomis. Iki tol daugiabučių šilumos punktus renovavo ir finansavo šilumos tiekėjai, tačiau įsigaliojus Šilumos įstatymo pataisoms procesas įstrigo.
Priklausomai nuo namo dydžio modernaus šilumos punkto įrengimas gali kainuoti nuo 15 iki 30 tūkst. litų. Priklausomai nuo namo būklės sureguliavus šildymo režimą sutaupoma apie 15 proc. šilumos, tad ši investicija atsiperka gana greitai, o finansinė našta paskirsčius kiekvienam butui nėra didelė, aiškina V.Lukoševičius. Tik namų, kuriuose nedaug butų, gyventojams ji išauga.
Kyla sunkumų valdant
Šildymo punktų modernizavimas – tik pusė darbo, akcentuoja energijos konsultantų asociacijos vadovas. Juos sudėtinga valdyti, jei namo šildymo sistema išderinta. Taip nutinka tada, kai gyventojai savavališkai įsirengia papildomus radiatorius, „gyvatukus“, jais šildo grindis. Dėl to šilumos energija name pasiskirsto netolygiai, vienuose butuose per karšta, o kituose žmonės šąla.
Gyvenamosiose patalpose privalu palaikyti ne žemesnę nei 18 laipsnių temperatūrą, tad jei bent vieno buto gyventojai skundžiasi, kad jiems šalta, tenka šildyti stipriau, nors kituose butuose tuo metu tvyro karštis. Tačiau šildymo sąskaitose tai neatsispindi, visi moka vienodai, pagal plotą. Už papildomai įrengtus vieno buto šildymo prietaisus sumoka visas namas.
Tai, kad vienuose butuose šilta, o kituose šalta lemia ne vien nesąžiningi kaimynai. Rengiant šildymo sistemas sovietmečiu, kai energija buvo labai pigi, nesukta galvos, kaip tolygiai visame name paskirstyti šilumą, vienintelis reguliavimo būdas buvo šildymo intensyvumas. Todėl kai kurie butai buvo nuolat peršildomi, kad kituose būtų palaikoma normali temperatūra.
„Šiluminė sistema nesubalansuota beveik 30 proc. Lietuvos daugiabučių. Jei norime už šildymą mokėti mažiau, būtina pasitelkti specialistus, kurie atliks energinįvisos sistemos auditą ir parengs projektus, ką reikėtų keisti“, - tikina V.Stasiūnas. Paskaičiuota, kad taip galima sutaupyti nuo 10 iki 30 proc. šilumos energijos. Šie darbai nekainuoja labai brangiai, o nauda akivaizdi.
Šilumos sureguliavimas – pats lengviausias būdas energijai taupyti, teigia Justas Rutkauskas, bendrovės „Danfoss“ inžinierius konsultantas. Jo duomenimis, ši problema aktuali 60 proc. daugiabučių. Sistemos balansavimą reikėtų pradėti nuo balansuojančių ventilių įrengimo ant visų namo stovų. Jie išlygins cirkuliuojantį vandens srautą stovuose, subalansuos šilumos paskirstymą tarp stovų.
Investicijos greitai atsiperka
Vanduo teka lengviausiu keliu. Jei šildymo sistemoje nėra reguliavimo įrangos, greičiausiai jis pasiekia artimiausius šildymo taškus. Todėl butuose, esančiuose arčiau šilumos punkto būna peršilta, o tolimesniuose – šalta. Įrengus balansinius ventilius, jie palaiko pastovų cirkuliuojantį vandens srautą kiekviename stove nepriklausomai nuo jo vietos. J.Rutkauskas pataria rinktis automatinius balansinius ventilius, nes tai sudaro sąlygas vėliau palaipsniui tobulinti šildymo sistemą.
Papildomi radiatoriai taip pat išbalansuoja sistemą. Jei jų yra, kiti atiduoda nepakankamą šilumos kiekį. Problemą galima spręsti įrengus ant kiekvieno radiatoriaus termostatus, kurie reaguoja ne į radiatoriaus temperatūrą ar dydį, o į patalpos temperatūrą ir ją papildomai šildančią saulę, žmones (1 žmogus - 100W šilumos energijos šaltinis), buitinę techniką. Tai leidžia šilumą tolygiai paskirstyti ir stovuose, ir butuose, patalpų temperatūra reguliuojama individualiai.
Didelis privalumas, kad šiems pakeitimams nereikia keisti vamzdžių, radiatorių, daryti projekto. Žmonės gauna šilumos tiek, kiek jiems reikia. Automatinių balansuojančių ventilių įrengimo kaina 1 kv. m. buto ploto kainuoja nuo 5 iki 15 litų, projektas atsiperka per 1,5 m., kartu su termostatinių ventilių įrengimu kaina svyruoja nuo 25 iki 30 litų kv.m., atsiperka per 3 m.
Yra ir kitų šildymo sistemos atnaujinimo būdų. Vieno vamzdžio sistema gali būti keičiama dvivamzde, kuri leidžia reguliuoti kiekvieno buto suvartojamą šilumos kiekį ir apskaičiuoti suvartotą energiją. Tačiau šių pertvarkymų kaštai gana dideli. Vienavamzdę sistemą galima keisti decentralizuota, su karšto vandens ruošimu. Šildymas tampa autonomišku, bet tai labai brangu.
Dar viena priemonė – karšto vandens sistemos subalansavimas. Kai joje netinkama cirkuliacija, ryte tenka šiek tiek vandens nuleisti, nes arčiau šildymo punkto esančiuose butuose bėga per karštas, o tolimesniuose per šaltas. Skaitliukas sukasi, bėga šaltas vanduo, o mokame kaip už karštą. Termobalansiniai ventiliai išlygina visų stovų temperatūrą. Vienas kainuoja apie 300 litų, daugiabučiui reikia 8 – 10 vnt., atsiperka per pusmetį „Maži pinigai – greitas efektas“ – sako „Danfoss“ atstovas.
Reikia imtis iniciatyvos
1982 m. pastatytas daugiabutis Vilniuje, Blindžių gatvėje suvartodavo 1,5 karto daugiau šiluminės energijos nei miesto vidurkis. Namo galuose esančiuose butuose temperatūra siekdavo 17 – 18 laipsnių, o viduryje – virš 20. Namą administruojančios bendrovės „Admi“ inžinierius energetikas Justinas Šarka gyventojams pasiūlė įrengti automatinius balansinius stovų ventilius vienvamzdei šildymo sistemai.
Dauguma sutiko ir prieš prasidedant praėjusiam šildymo sezonui projektas buvo įgyvendintas. „Po 2011- 2012 m. šildymo sezono atlikus monitoringą pasirodė, kad visuose butuose buvo palaikoma vienoda 19 – 20 laipsnių temperatūra. Novatoriškas energijos taupymo sprendimas per metus leido sutaupyti net 19 proc. energijos arba 15 tūkst. litų. Investicijos siekė 22,4 tūkst. litų, tad atsipirkimo laikotarpis tik 1,5 metai“, - komentuoja J.Šarka.
Sostinės Darbininkų gatvėje esančiame daugiabutyje sumontuoti balansinius ventilius ant stovų nebuvo techninių galimybių. Tam, kad sutaupytų šilumos, ji būtų tolygiau paskirstyta, nuspręsta bent kaimynus priversti nuimti savavališkai prijungtus šildymo prietaisus. Namo bendrijos pirmininkas Algirdas Glodenis pasakoja, kad patikrinus ir palyginus su projektu iš 124 butų jų rasta net 37.
„Geranoriškai paprašėme žmones susitvarkyti. Tačiau 4 butai bandė apgauti, tvirtino, kad nuėmė papildomus radiatorius, nors to nepadarė. Teko imtis ekonominių svertų. Pavyko įteisinti, kad jie būtų papildomai apmokestinti. Padidėjusios sąskaitos padėjo. Tačiau viename bute radiatorių nuėmėme tik su antstolių pagalba“, - dalijasi patirtimi bendrijos pirmininkas.
Pasak jo, kiek dėl to sumažėjo šilumos sąnaudos apskaičiuoti sudėtinga, nes įtakos turi ir tai, ar žiema šilta, ar šalta. Tačiau bent jau kaimynams nebetenka mokėti už šilumą, kurios nesunaudojo, visuose butuose palaikoma vienoda temperatūra, nebetenka šildyti lauko. Be to, tokia revizija kainavo tik tiems, kurie bandė būti gudresniais už kitus.