Socialinėje erdvėje skatina dalytis, o ne drabstytis purvais
Neseniai D. Filmanavičiūtė savo „Facebook“ paskyroje dalijosi žinia apie Lietuvos žmogaus teisių centro pradėtą socialinę kampaniją „Daugiau meilės“, rašydama: „Žydai, romai, juodaodžiai, musulmonai, rusai, LGBT bendruomenė, lenkai, neįgalieji, senjorai, moterys, aš ir jūs. Ar mes visi nusipelnome neapykantos pliūpsnių, kai prašome tik supratimo, meilės ir laisvės būti savimi?“
Moteris įsitikinusi, kad ypač mažumų atžvilgiu kurstomą neapykantą lemia visuomenėje išplitusi agresijos kultūra. „Viešojoje erdvėje madinga būti cinišku kietakakčiu, demonstruoti nuolatinį pasipiktinimą, skatinti užgauliojimus ir savotiškus virtualius susidorojimus. Kai galvoju apie save, reflektuoju savo elgesį, turiu pripažinti, kad prie tos kultūros kūrimo kadaise prisidėjau ir pati. Atrodo, kas čia tokio, kandesnį feisbuko postą parašyti ir kitą pirštu pabaksnoti? Bet turbūt taip ir gimsta tas agresijos laukas, taip ir suburbuliuoja tos stovyklos „mes“ ir „jie“, taip skatinama neapykantos kurstymo mada.
Man atrodo, kad mums jau seniai metas sustoti. Užsiimti savo informacinio lauko higiena ir sekti šviesiais pavyzdžiais. Gal tuomet mažiau internete purvais drabstysimės, o naudosimės juo pagal paskirtį: atrasti, pasidalyti, sužinoti“, – apie paplitusią agresyvaus bendravimo kultūrą mintimis dalijasi D. Filmanavičiūtė.
Dėl neapykantos skatina kreiptis į teisėsaugą
Visuomenėje žinoma moteris ne vienus metus aktyviai nuomonę reiškia socialiniuose tinkluose, taip pat ir žiniasklaidoje. Moteris sako asmeniškai su į ja nutaikytais neapykantos komentarais susidurianti retai. O tokių sulaukusi, replikų nepriima asmeniškai.
„Kartais akis užkliūva už mano kompleksijos aptarinėjimų ir bandymų neva per tą prizmę įkąsti. Kai man kažkas rašo, kad esu, tarkim, stora, stengiuosi tiesiog sau priminti, kad tas pyktis yra apie komentatorių, o ne apie mane. Naivoki tie mano susidūrimai su neapykanta, kai pagalvoji...“, – dalijasi pašnekovė.
Pamačiusi neapykantos komentarus, nukreiptus į kitus, D. Filmanavičiūtė stengiasi kurstytoją sugėdinti ir kalbėti argumentų kalba. Vis dėlto ji sako tikinti, kad geriausias būdas sustabdyti neapykantos skleidimą – apie tai pranešti pareigūnams. „Mes turime susitarti dėl vieningos, oficialios sistemos. Aš manau, kad už neapykantos kurstymą reikia bausti. Taip kurstytojai įsisąmonins, kad tai taip pat nusikaltimas. O aukos žinos, kad gali kreiptis pagalbos. Kito kelio nėra“, – internete įžeidinėjimus patiriančius žmones skatina moteris.
Tiki, kad visuomenė tampa sąmoningesnė
Vis dėlto D. Filmanavičiūtė įžvelgia daug teigiamų pokyčių, lemiančių toleranciją vieni kitiems. Ji pastebi, kad visuomenė vis dažniau atpažįsta situacijas, kuriose reikia užstoti silpnesnį. „Man labai patinka socialinės atsakomybės tendencijos Lietuvoje. Patinka kolektyvinis aukos užstojimas. Dabar pro akis nepraslysta nei diskriminacija bet kokia forma, nei „tamsuoliški pezalai“. Taip, kartais pristingam kritinio mąstymo, kartais imamės viešo linčiavimo, bet tai, kad sąmoningėjame – nenuneigiama“, – pastebi pašnekovė.
Komunikacijos specialistė įsitikinusi, kad dar didesnius pokyčius visuomenėje gali lemti visuomenės švietimas, aiškinantis apie tolerancijos reikšmę ir žalą, kurią sukuria skleidžiama neapykanta. „Mums reikia dar labiau koncentruotis į vaikų edukaciją, psichologinę pagalbą net ir neapykantos kurstytojams, prieinamus įrankius visoms įmanomoms grupėms. Viskas bus gerai, pamatysit“, – pozityviai pokalbį užbaigia D. Filmanavičiūtė.
Apie neapykantos kurstymą gali pranešti kiekvienas iš mūsų. Aplankykite svetainę daugiaumeiles.lt ir sužinokite, kaip tai padaryti paprastai ir nesudėtingai. Mažiau neapykantos, daugiau meilės ir saugumo visuomenėje.