Tačiau pasibaigus 2021 metams, yra priežasčių optimistiškai vertinti sritis, kuriose aplinka iškovojo nemažas pergales. Nors ne viskas yra padaryta, tačiau pasaulio lyderės turi rimtų įsipareigojimų, kurie teikia vilties, kad mūsų visų laukia pozityvios permainos. Lietuvos įmonės taip pat nebe pažadais, bet realiai svariai prisideda prie mūsų šalies tvarumo skatinimo.
Daugėja didžiųjų pandų, kuprotųjų banginių, po 3 tūkst. metų gimė Tasmanijos velniai
Kai kurių žinomiausių pasaulio rūšių populiacija dėl apsaugos priemonių, kurių buvo imtasi, šiek tiek pagerėjo. Kinija paskelbė, kad nebelaiko didžiosios pandos, pasaulio laukinės gamtos fondo simbolio, nykstančia rūšimi ir pakeitė jos statusą į pažeidžiamą. Laukinėje gamtoje liko šiek tiek daugiau nei 1 800 pandų. 2000-aisiais jų buvo skaičiuojama apie 1100, teigia nationalgeographic.com.
Kinija skelbė apie Didžiųjų pandų nacionalinio parko, naujos parkų sistemos, apimančios Jungtinės Karalystės dydžiui prilygstančią teritoriją, įkūrimą. Ten esantys parkai bus skirti apsaugoti vietines rūšis, tokias kaip Šiaurės Rytų Kinijos tigras, Sibiro leopardas, Hainano juodasis gibonas.
Po šviečiamosios kampanijos „Gelbėkit banginius“, supažindinančios su jūriniais žinduoliais ir jų išsaugojimu, visame pasaulyje paskatinusios šiuolaikinį aplinkosaugos judėjimą, daugėja kuprotųjų banginių.
Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga (IUCN) teigia, kad kelioms tunų rūšims nebegresia išnykimo pavojus. Dvi paprastųjų tunų rūšys – geltonpelekės ir ilgapelekės nebėra klasifikuojamos kaip nykstančios arba yra visiškai išbrauktos iš pirmaujančio tarptautinio nykstančių rūšių sąrašo. Tai yra dešimtmečius trukusių pastangų apriboti verslinės žvejybos poveikį rezultatas.
Praėjus trims tūkstančiams metų po to, kai rūšis buvo sunaikinta visur, išskyrus to paties pavadinimo salą, žemyninės Australijos rezervate gimė septyni Tasmanijos velniai. Mokslininkai tikisi, kad jei sterbliniai vieną dieną vėl įsitvirtins žemyne, jie galėtų atlikti gyvybiškai svarbų vaidmenį kontroliuojant invazines rūšis.
Jungtinės Karalystės vyriausybės ataskaitoje padaryta išvada, kad omarai, krabai ir aštuonkojai yra jautrios būtybės, kurios jaučia skausmą, todėl jiems turėtų būti suteikta apsauga pagal šalies gyvūnų gerovės (jautrumo) įstatymo projektą.
JAV atkuriama faunos ir floros gyvybės buveinių apsauga, Portugalija įkūrė didžiausią saugomą jūrų rezervatą Europoje
JAV prezidento Joe Bideno administracija dalį savo pirmųjų valdymo metų praleido atkuriant floros ir faunos buveinių apsaugą, kurią panaikino jo pirmtakas – buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Bene ryškiausias buvo „Bears Ears“ ir „Grand Staircase-Escalante“ parkų apsaugos atkūrimas Jutos pietuose, apsaugoti Šiaurės rytų kanjonai ir „Seamounts“ nacionalinis parkas prie Naujosios Anglijos.
Administracija atkūrė apsaugą daugiau nei 3 milijonams akrų senų miškų Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų dalyje, kuri yra kritinė šiaurinės dėmėtosios pelėdos buveinė. Teismas panaikino D. Trumpo administracijos sprendimą panaikinti 10 milijonų akrų, daugiausia Nevadoje ir Aidaho valstijoje, apsaugą, kad būtų galima atlikti kasybos darbus svarbiose didžiųjų šalavijų buveinėse.
Gegužės mėn. J. Bideno administracija pristatė iniciatyvą „Gražioji Amerika“, kuria, be kita ko, buvo nustatytas pirmasis nacionalinis tikslas iki 2030 m. išsaugoti 30 procentų JAV žemių ir vandenų.
Kolumbija įsipareigojo iki 2022 m. apsaugoti 30 procentų savo žemės. Panama ėmėsi didelių žingsnių, siekdama to paties tikslo, tris kartus padidindama savo Kordiljeros de Koibos jūrų saugomą teritoriją.
Lapkričio mėnesį Portugalija įkūrė didžiausią visiškai saugomą jūrų rezervatą Europoje.
Konge stabdomos sutartys dėl miškų kirtimo, Indonezija raginama palikti vietiniams patiems tvarkytis savo miškuose
Iki šiol didžiausia naujiena miškų apsaugos srityje, pasak nationalgeographic.com, buvo JT klimato konferencijos Glazge pažadas iki 2030 m. nutraukti miškų naikinimą. Šis sprendimas apima įsipareigojimą tam skirti 12 mlrd. JAV dolerių. Tačiau pažadas buvo sutiktas gana skeptiškai, ypač dėl to, kad miškų naikinimo lygis iš tikrųjų padidėjo po to, kai 2014 m. buvo sudarytas šis susitarimas.
Tačiau 2021 m. šioje srityje buvo iškovota nemažai pergalių. Spalio mėn. Kongo Demokratinės Respublikos prezidentas Felixas Tshisekedi paragino atlikti didžiulių miškų koncesijų auditą ir sustabdyti visas abejotinas sutartis, kol bus atliktas auditas. Po kelių savaičių šalies vyriausybė atsisakė plano panaikinti 19 metų galiojusį moratoriumą išduoti naujas medienos ruošos licencijas Kongo baseino miške. „Nenorime daugiau sutarčių su partneriais, kurie atėjo žiauriai kirsti mūsų miškų. Nutrauksime tokio pobūdžio sutartis“, – sakė aplinkos ministrė Ieva Bazaiba. Aplinkosaugos grupės tebėra atsargios, o „Greenpeace“ ragina šį moratoriumą padaryti nuolatinį.
Indonezijos Vakarų Papua provincijos vyriausybė atšaukė leidimus sudaryti 12 palmių aliejaus sutarčių, apimančių daugiau nei 660 000 akrų (teritorija, dvigubai didesnė už Los Andželą), iš kurių trys penktadaliai yra miškai. Aplinkosaugos ir čiabuvių teisių grupės ragina vyriausybę eiti toliau ir pripažinti vietinių tautų teises tvarkyti miškus tose vietovėse.
Ekvadoro aukščiausiasis teismas nusprendė, kad planai išgauti varį ir auksą saugomame debesų miške pakenks jo biologinei įvairovei ir pažeis gamtos teises, kurios yra įtvirtintos Ekvadoro konstitucijoje. Nutartis reiškia, kad kasybos koncesijos, aplinkosaugos ir vandens leidimai miške turi būti panaikinti.
Palaipsniui atsisakoma iškastinio kuro, Lietuvoje siuntos pradėtos vežioti elektromobiliais
Dėl COVID-19 metams atidėtoje, praėjusių metų lapkričio mėn. Glazge vykusioje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje (COP26) antra pagal dydį pasaulyje iškastinio kuro teršėja JAV pasveikino visus, susėdusius prie derybų stalo po ketverių metų pertraukos. Iki aukščiausiojo lygio susitikimo pabaigos JAV ir Kinija sutarė dėl bendros deklaracijos dirbti kartu, siekdamos Paryžiaus susitarimo tikslų.
Nors Glazgo konferencijos ambicijų lygis sulaukė daug kritikos, ypač kalbant apie besivystančių šalių apsaugą, nuo klimato poveikio ir jų perėjimo prie švarios energijos sistemų rėmimo, tikslas išlaikyti atšilimą iki 2,7 °F (1,5 °C) dabar yra neabejotinai labiau pasiekiamas.
Pažymėtina, kad šalys sutiko laipsniškai sumažinti anglies naudojimą, o tai neatitiko pradinio „anglies pašalinimo“ projekto tikslų. Daugiau nei šimtas šalių sutiko iki 2030 m. sumažinti metano emisiją iki 30 procentų.
Toli nuo Glazgo JAV prezidento Joe Bideno administracija atšaukė prieštaringai vertinamą Keystone XL dujotiekį ir sustabdė naftos gręžimo nuomos sutartis Arkties nacionaliniame laukinės gamtos prieglobstyje, tačiau paraleliai atverdama milijonus akrų naftos ir dujų žvalgybai. Administracija užsibrėžė tikslą iki 2030 m. pagaminti 30 gigavatų vėjo energijos ir paskelbė apie ketinimą per ateinantį dešimtmetį saulės energijos sąnaudas sumažinti 60 procentų. Be to, J. Bidenas praėjusių metų rugpjūčio mėn. įpareigojo, kad iki 2030 m. pusė visų JAV parduotų naujų transporto priemonių būtų varomos elektra.
Pasauliniu mastu atsinaujinančios energijos naudojimas 2021 m. padidėjo 8 procentais, o tai yra sparčiausias metinis augimas nuo aštuntojo dešimtmečio pradžios. Per pastarąjį dešimtmetį JAV jis išaugo beveik keturis kartus.
Nyderlanduose teismas įpareigojo „Royal Dutch Shell“ iki 2030 m. sumažinti anglies dvideginio išmetimą 45 procentais, palyginti su 2019 m. lygiu, kas vadinama istoriniu posūkiu.
Verta paminėti Lietuvos verslų žingsnius šioje srityje. Siuntų tarnyba „DPD Lietuva“ paskelbė siekianti sumažinti vienai siuntai tenkantį CO2 pėdsaką bent trečdaliu bei siuntinius pristatinėti aplinkai draugiškomis transporto priemonėmis. Pirmuosius žingsnius bendrovė žengė praėjusių metų spalį Vilniuje, pristačiusi įsigytus elektrinius „Volkswagen e-Crafter“ mikroautobusus, pakeitusius bendrovės sostinėje turėtą dyzelinių automobilių parką.
Iš viso Vilniaus mieste siuntas veža 100 mikroautobusų, elektriniais pakeista 60 proc. Vilniuje naudojamo parko. Pasak „DPD Lietuva“ generalinio direktoriaus R. Vilkaičio, paskatinimas keisti dyzelinius mikroautobusus elektriniais atėjo iš DPD grupės, kurios planas – elektrifikuoti 225 Europos miestus.
Vilnius tapo pirmąja Baltijos šalių sostine, kurioje elektriniais buvo pakeistas ženklus dyzelinių furgonų skaičius. Skaičiuojama, kad toks pokytis kasmet Vilniaus mieste leis sutaupyti 270 t. CO2. 2 mln. eurų buvo skirti ne elektromobiliams įsigyti, bet ir įkrovos stotelėms įsirengti.
DPD atstovai neslėpė, kad bendrovė turi užsibrėžusi nemažai ambicijų. Pavyzdžiui, 2023 metais norima visus Vilniuje naudojamus furgonus pakeisti elektriniais, 2027 metais – elektrifikuoti penkis didžiuosius Lietuvos miestus. 2030-aisiais norima elektriniu transportu važinėti visoje Lietuvoje. Skaičiuojama, kad norint elektrifikuoti visą DPD parką Lietuvoje, reikėtų 600-700 elektrinių furgonų. Tam pasiekti neužtenka tik nusipirkti automobilius, bet atsiranda ir technologiniai iššūkiai, tokie kaip viso automobilių parko valdymo sistemos suprogramavimas ar galios didinimas.
Akivaizdi pažanga plastiko taršos mažinimo srityje vykdoma ir vienose žinomiausių Lietuvos įmonių
Per pastaruosius metus buvo priimta daugybė teisės aktų, skirtų sumažinti didėjančią plastiko taršą. JAV Vašingtono valstijos gubernatorius Jay Inslee pasirašė įstatymą, draudžiantį polistireno gaminius, rašo nationalgeographic.com.
Kalifornija priėmė svarbius įstatymus, pagal kuriuos, be kita ko, gamintojams draudžiama dėti perdirbimo simbolį arba žodį „recyclable“ ant daiktų, kurie iš tikrųjų nėra perdirbami, uždraustas mišrių plastiko atliekų eksportas į kitas šalis laikant jas „perdirbtomis“, kad vietos valdžios institucijos galėtų teigti, kad laikosi įstatymų. Taip pat reikalaujama, kad produktai, pažymėti kaip kompostuojami, suirtų realiomis sąlygomis. Dar vienas svarbus sprendimas – uždrausta vaikams skirtuose gaminiuose naudoti itin ilgai išliekančias chemines medžiagas.
Tokie veiksmai gali būti pakartoti ir JAV federaliniu lygmeniu, kai bus priimtas įstatymas „Išsilaisvinti nuo taršos plastiku“. Be kita ko, dviejų JAV įstatymų leidėjų pasiūlymas yra uždrausti kai kuriuos vienkartinius plastikinius gaminius ir pristabdyti leidimus naujoms plastiko gamybos įmonėms.
Praėjusių metų lapkritį JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas paskelbė, kad JAV pritars pasaulinei sutarčiai dėl plastiko taršos mažinimo, kuriai buvusioji D. Trumpo administracija pasipriešino. JAV parama yra labai svarbi, atsižvelgiant į tai, kad ši šalis yra didžiausia pasaulyje plastiko atliekų šalininkė, kaip skelbia JAV Kongreso įgaliotoji ataskaita. Jungtinės Tautos šių metų vasario mėnesį susirinks Nairobyje, Kenijoje, kad pradėtų oficialias derybas.
Praėjusių metų gruodį Nacionalinės mokslų akademijos paragino JAV, kuri sukuria daugiau plastiko atliekų nei visos Europos Sąjungos valstybės kartu paėmus, parengti jų mažinimo strategiją, įskaitant nacionalinę neapdoroto plastiko gamybos ribą.
Lietuvos įmonės taip pat žengia didelius žingsnius šioje srityje. Praėjusių metų gruodį „Švyturys-Utenos alus“ gamyboje pradėjo naudoti butelius, pagamintus iš 100 proc. perdirbto PET plastiko, vadinamo rPET. Skaičiuojama, kad naudojant rPET į aplinką išskiriamas beveik 3 kartus mažesnis CO2 kiekis, nei naudojant pirminę PET žaliavą, todėl tai tausoja aplinką.
Šiuo metu Lietuvos alaus rinkoje dominuoja skardinės pakuotės, sudarančios 48 proc. viso parduodamo alaus pakuočių. Dėl jų perdirbimo ir antrinio panaudojimo, pasak R. Viršilo, situacija yra tikrai gera, nes aliuminis yra brangus ir lengvai perdirbamas metalas, o šios pakuotės surinkimo procentas depozito sistemoje artėja prie 100 procentų.
Šiais metais „Švyturys-Utenos alus“ numato panaudoti apie 92,3 tonų perdirbto rPET plastiko, o jį naudojančių pakuočių sąrašas bus vis labiau plečiamas, todėl tikimasi, jog skaičius išaugs dar kelis kartus. Įmonė skaičiuoja, jog rPET panaudojimas pakuotėse vietoj įprasto plastiko kitąmet sumažins CO2 dujų emisiją 551 tona: tai prilygsta CO2 kiekiui, kurį išmeta dyzelinis automobilis, nukeliavęs 3 milijonus kilometrų.
„Telia“ pakuotėms, kurias pati užsako, daugiausia naudoja popierių ir kartoną. Salonuose įsigytos vartotojų prekės keliauja į popierinius maišelius. Kitas naujausias bendrovės tvarios pakuotės pavyzdys – pakeistos išankstinio mokėjimo kortelių „Ežys“ pakuotės. Joms bendrovė pasirinko naudoti popierių, kuris žymimas specialiu FSC sertifikatu, kuris užtikrina griežtą ir patikimą medienos produktų kilmės kontrolę. Tokiai pakuotei naudojama mediena išgaunama miškuose, kuriuose laikomasi tvarios plėtros principų, skiriamas dėmesys tų miškų atsodinimui. Pačios pakuotės yra dažomos maistiniais dažais ir yra visiškai perdirbamos.
Įprastai rinkose SIM kortelės pakuotėje būna pati SIM kortelė ir papildymo kortelė, abi pagamintos iš plastiko. Tačiau „Telia“ rado būdą, kaip tai pakeisti: dabar vartotojai pakuotėje randa tik vieną perlaužiamą kortelę, kuri užtikrina abi funkcijas.
Švedijoje maršrutizatorių pristatymui „Telia“ jau naudoja specialiai sukonstruotas universalias kartonines dėžutes, kurios taip sumaketuotos, kad tilptų į pašto dėžutę, tad transportavimui nereikia kurjerio. Be to, jos gali būti ir pernaudotos: klientai gali įpakuoti savo įrangą ir siųsti ją atgal bendrovei. Tokie sprendimai netrukus ateis ir į Lietuvą.
Iki 2030 m. „Telia“ įmonių grupė turi ambicingų aplinkosaugos tikslų: visoje veiklos grandinėje – nulis CO2, visiškai nepalikti jokių atliekų darbe ir tinklo veikloje, įtraukti į šias veiklas absoliučiai visus darbuotojus. Nacionaliniuose atsakingo verslo apdovanojimuose (NAVA) „Telia“ išrinkta aplinkai draugiškiausia įmone didelių įmonių kategorijoje. Bendrovė įvertinta už tvarius veiklos sprendimus ir atsakingą tiekimo grandinės formavimą.