Šeima iš Krunų kaimo rodo kitokio gyvenimo pavyzdį: iš pradžių mūsų nesuprato net giminės

Tvarų gyvenimo būdą pasirenka vis daugiau žmonių, o tai lemia ne tik noras padėti gamtai, bet ir motyvacija sukurti aplinką, kuri būtų sąmoninga ir rodanti teisingus pavyzdžius. Konstantino ir Darijos Aleksandrovičių šeima gyvena ekobendruomenėje, vadovaujasi „zero waste“ filosofija, turi savo ekologiškų prekių parduotuvę, o eidami apsipirkti ar išgerti kavos, nepamiršta pasiimti daugkartinio naudojimo indų. Pasak Konstantino, viskas prasidėjo nuo noro sukurti savo vaikams sveiką ir teisingą aplinką.

Anot Konstantino, ateiti iki tvaraus gyvenimo būdo reikėjo laiko, iki tol jis buvo užsiėmęs verslu, todėl šeimai likdavo labai mažai laiko.

„Gimiau Šalčininkų rajone, baigęs mokyklą nėriau į verslo vanenyną, taip pat – sukūriau šeimą. Tuo metu daug dirbdavau ir neturėjau laiko galvoti apie vaikus. Tiesiog, būdavo darbas ir namai. Praėjus kuriam laikui, kai paaugo vaikai, supratau, kad kažkas vyksta ne taip, laiką švaistau darbui. Galiausiai išsiaiškinau, kad tėvystės galima išmokti ir kad aš, kaip tėtis, galėjau skirti daugiau laiko savo atžaloms“, – pasakoja vyras.

Pasak jo, kai vaikai paaugo, jis kartu su savo antra žmona pasikalbėjo, kokios vertybės jiems yra svarbiausios: „Ypatingai atsispyrėme nuo sveikatos pusės, pradėjome žiūrėti, ką mes valgome, kuo kvėpuojame, taip atkreipėme dėmesį į tėvystę, kaip reikia auginti vaikus. Kažkuriuo laikotarpiu besidomėdami nustojome valgyti mėsą, po to žuvį, o dabar tiesiog ieškome, kas augina ekologiškus produktus. Patys taip pat simboliškai daržininkaujame. Maitinamės pagal sezoną, daugiau valgome žalumynus, vaisius“.

Po maisto atsirado ir kitų pokyčių, verslininkas kartu su žmona pradėjo galvoti, kur žmonės laiko atliekas, kur jas visas išveža, galiausiai jis suprato, kad iš visų pakuočių perdirbama yra gana maža dalis.

„Pagalvojome, kaip mes jaustumėmės, jeigu mums paliktų visas atliekas, nuo to laiko pradėjome mažinti jas, jų šiuo metu galbūt susidaro kibiras į mėnesį. Turėjome ir jogos praktikų. Po visų šių pokyčių supratome, kad pradėjome daugiau matyti. Kai gyvenome Vilniuje nesuprasdavome, kaip auga lapai ir kitų paprastų dalykų, mūsų gyvenimo tempas smarkiai sulėtėjo“, – kalbėjo Konstantinas.

Giminės iš pradžių mūsų net nesuprasdavo

Konstantinas kartu su šeima gyveno Vilniuje, vėliau jie surado sklypą, kuriame pastatė namą gamtos apsuptyje, viename hektare buvo auginamas sodas. Nauja gyvenvietė atnešė ir naujus vartojimo įpročius, kurie giminių rate likdavo nesuprasti.

„Tik nuo tavo veiksmų priklauso tai, kokia bus tavo aplinka. Giminės iš pradžių mūsų net nesuprasdavo, nes atsisakydavome tam tikro maisto. Nors turėjome tvirtą poziciją, mums buvo svarbus ir santykis su jais, todėl dabar į tai žiūrime atlaidžiau. Jeigu mums duoda torto gabalą, mes jau ir nebeklausiame, kokia jo sudėtis, kartą per metus suvalgome jį ir tiek. Kada pradedame gilintis, priešintis, matosi, kad santykis blogėja“, – kalbėjo Konstantinas.

Taip pat Aleksandrovičių šeima keliavo po pasaulį ir matė panašių žmonių, kurie gyvena panašiomis idėjomis. Lietuvoje šeimai pavyko rasti ekobendruomenę šalia Vilniaus, nes buvo noras išlikti valandos atstumu iki sostinės.

„Buvo labai svarbu, kokie bus kaimynai, nes mums svarbus yra bendravimas su žmonėmis. Galvojome, kad vaikams bus naudinga bendrauti su kitais vaikais. Norėjome, kad jie matytų švarią aplinką, be keiksmažodžių, be rūkymo, alkoholio, nes viską, norėjome sukurti ta gerąją normą“, – dalinosi vyras.

Taip susipažindami su kaimynais Aleksandrovičių šeima išsirinko vietą Krunų kaime (Širvintų rajone), pasak jų, ten dabar gyvena apie 12 šeimų.

„Kažkada šis kaimas buvo didelis sklypas, kurį padalino, o žmonės, kurie nori būti arčiau gamtos, čia apsigyveno. Kiekvienas namų ūkis turi po 2–3 hektarus žemės ir visi kažką daro. Ten nėra žmonių, kurie girtuokliauja ar keikiasi, pagrinde ten yra gamtą mylintis žmonės. Gyvendamas tokioje bendruomenėje gali turėti pakankamai erdvės, nes artimiausias kaimynas gali būti už 200 metrų, bet jokių tvorų nėra, todėl viskas labai atvira. Taip pat turime nemažai bendros žemės, kurioje yra miško sodas“, – kalbėjo Konstantinas.

Skatiname pirkėjus naudoti savo tarą

Pasak Konstantino, toks gyvenimo būdas nėra sudėtingas, viskas remiasi į įpročius.

„Iš pradžių teko skaityti kiekvieną etiketę, bet vėliau atsirado įprotis. Mes dažnai naudojame daugkartinę tarą, tam kad eidami kažkur ar keliaudami, galėtume nenaudoti vienkartinių indų. Anksčiau eidavau pas kaimynus su stiklainiu, kad įsipilti pieną. Mes prekybos centruose praktiškai nieko neperkame, nes ten dauguma prekių yra supakuotos neekologiškai, taip pat jau turime ir savo parduotuvę. Svarbu, kad būtų pasirinkimas. Neseniai buvome Meksikoje, o ten buvo sunku su pasirinkimu – tu tiesiog priverstas eiti į standartinę parduotuvę, nes vaisiai ten neekologiški. Pirkdami prekes, mes atsižvelgiame į tai, kam mes atiduodame pinigus, tokiu būdu mes remiame atitinkamą produkciją ar verslą. Norime, kad pinigai eitų pas ekologišką produkciją gaminančius žmones“, – kalbėjo ekologiškų prekių parduotuvės „Biopapa“ savininkas.

Aleksandrovičių ekologiškų prekių parduotuvė anksčiau vadinosi „Žaliuomenė“, o atėjus norui plėstis ir į kitas šalis, buvo pervadinta į „Biopapa“. Pasak jo, šiuo metu parduotuvėje beveik nenaudojami plastikiniai įpakavimai, o pagrinde yra orientuojamasi į tai, kad produkcija būtų be pesticidų ir auginama ekologiškai.

„Reikalingi ekologiškumo sertifikatai, kurie užtikrina tą kokybę. Pas mus virš 90 proc. yra ekologiški produktai. Turėjome kovą su vieno gaminio atstovais, nes nebuvo aišku, kiek jų prekės įpakavimas yra tvarus. Pagrinde, mes perkame viską maišais po 20–30 kg, taip skatiname pirkėjus naudoti savo tarą, palikdami mažiau atliekų.

Jeigu žmogus ateina fiziškai – taikome 5 proc. nuolaidą, taip pat parduodame ir kitus tvarius sprendimus: maišelius, indus ar gertuves. Tokios parduotuvės turi būti kuo arčiau žmonių, kad bet kokia šalia gyvenanti mama galėtų užsukti ir paimti tam tikrą kiekį jai reikalingų produktų. Galbūt ateityje atsiras tam didesnis poreikis, nes šiuo metu jo nėra. Nors panašių praktikų galima pamatyti ir kitose parduotuvėse, tačiau produktų pasirinkimas mūsų parduotuvėje gana platus – virš 200 produktų“, – dalinosi Konstantinas.

Taip pat verslas prisideda ir prie kitų gamtai draugiškų iniciatyvų – dali pelno skiria miškų išsaugojimui.

„Praktiškai viskas ir prasidėjo nuo aukojimo. Yra projektų, kaip pavyzdžiui, „Sengirė“, kuris superka miškus, kad juos išsaugotų ir jų nekirstų, tačiau jiems tam reikia pinigų. Galvojome, kaip jiems padėti. Galima tiesiog vaikščioti ir rinkti pinigus, o galima sukurti verslą ir dalintis pelnu, todėl mąstėme, kokį sukurti verslą, o prieš metus atėjo mintis, kad galima užsiimti tuo, kuo mes patys gyvename. Įsipareigojome 30 proc. skirti „Sengirės“ fondui“, – kalbėjo verslininkas.