Išsigandusi, pražilusi, bet gyva: dingusi Kata rūsyje išbuvo daugiau nei dvi savaites
Džeko Raselo terjerė Kata dingo balandžio 13 dienos vakarą Vilniuje, Ribiškėse, kai pro vartelius išbėgo vytis katino. Nuo to laiko ji sukėlė ant kojų ne tik savo šeimą, bet ir šimtus vilniečių, savanoriškai įsitraukusių į augintinės paieškas.
„Vyras sako – nesupratau, iš kur tas inkštimas. Nuėjo ieškoti, iš kur jis sklinda, apėjo visokius apgriuvusius pastatus, niekur nieko nerado. Kai pradėjo šaukti Katos vardą, inkštimas pasigirdo visai šalia kaimynų namo. Nors ten buvo žiūrėta šimtus kartų, šįkart pro rūsio durų plyšį pamatė šuns nosį. Pasirodo, ji buvo šalia visą šį laiką“, – stebisi Vaiva.
Tačiau labiausiai Vaivą stebina tai, kaip rūsyje įstrigusi augintinė galėjo ten išbūti viena daugiau nei dvi savaites. Sunku pasakyti, kaip Kata ten atsidūrė, tačiau jos šeimininkė nemano, kad augintinė galėjo būti uždaryta rūsyje tyčia.
Kai Vaivos sūnus parnešė Katą į namus, emocijos liejosi per kraštus. Nors augintinė atrodė lyg nesava, šeimai nekilo jokios abejonės – tai Kata. „Radome savo džiaugsmą! Labai išsigandusi, sukūdusi, pražilusi, bet gyva“, – pirmuosius įspūdžius išvydus augintinę prisimena Vaiva.
„Pamačius Katą, tai, o, Dieve – visiem isterija buvo iš tos laimės. Ji buvo tokia truputėlį pasimetusi, iškart nubėgo lakti vandens. Skambinau veterinarijos gydytojams, klausinėjau, ką galima jai duoti, ko negalima. Davėme jai elektrolitų, nupirkome specialaus maisto, ir jau po pusvalandžio ji pakėlė uodegą“, – sako Vaiva.
Į pagalbos šauksmą atsiliepė šimtai žmonių: naršė miškus net ir pliaupiant lietui
Paskatinta savanorių, Vaiva sukūrė feisbuke dar gausesnę Katos paieškų grupę, prie kurios prisijungė daugiau nei 300 neabejingų žmonių. Grupėje žmonės aktyviai dalinosi žemėlapiais su išieškotomis teritorijomis, taip galėdami atsirinkti, kur dar būtų tikslinga ieškoti dingusio šuns.
Norėdama kuo greičiau rasti Katą, Vaiva kreipėsi pagalbos ir į kinologus. „Tikėjomės aptikti Katos pėdsakus, gal kur įlindo į urvą, tačiau šuo pėdsakais niekur nenuvedė. Tą pačią dieną pradėjome kabinti popierinius skelbimus, dalintis žinia visose įmanomose feisbuko grupėse. Džeko Raselo grupės dėka, žinia apie ieškomą šunę pradėjo dalintis žinomi influenceriai“, – anksčiau apie augintinės paieškas kalbėjo Vaiva.
Dienos bėgo, o gausiai paieškų grupei Katos vis nepavyko surasti. Kankinanti nežinia privertė Vaivą ieškoti pagalbos ir pačiose netikėčiausiose vietose – moteris prisipažįsta, kad kreipėsi net į ekstrasensus, taip tikėdamasi išgirsti kažką, apie ką pati dar nebūtų pagalvojusi.
„Buvo tokių dviprasmiškų teigimų. Vieni sakė, kad jos nėra net gyvos, kad mato tamsą aplinkui, nėra žmonių, kiti sakė ieškoti prie vandens telkinių. Visur ieškojome. Istorija tai verta filmo“, – sako Vaiva.
Moteris džiaugiasi, kad šimtus žmonių paieškoms suvienijusi Katos dingimo istorija pagaliau turi laimingą pabaigą. Nors didelis palaikymas leido ilgai neprarasti vilties, moteris prisipažįsta, jog lemtingąjį šeštadienį rankos jau buvo nusvirusios.
„Šimtų žmonių tikėjimas neleido pasiduoti nei Katai, nei mums. Esame be galo dėkingi visiems žmonėms, kurie palaikė – tai mus vedė į priekį. Tačiau šeštadienį buvau neviltyje, nusviro rankos. Galvojau, kad viskas – jos tikrai jau nėra, kol galų gale ją radome visai šalia“, – džiaugiasi Vaiva.