Pasak E. Jakilaičio, šiuo metu priėmimo centruose būna įvairių situacijų ir, nors apkrova didelė, galima pasidžiaugti, kad ukrainiečiai patenka į saugią aplinką.
„Negaliu atsakyti už registracijos centrus Marijampolėje ar Alytuje, mes jų neorganizuojame, mes tik prisidedame prie jų organizavimo. Tuose centruose dažniausiai dirba Raudonojo Kryžiaus savanoriai, jie mūsų duomenų bazėje ieško būsto Lietuvoje ir pavežėjų. Kai vienas po kito į centrą atvažiuoja keletas autobusų, aišku, kad dėl to apkrovos didelės ir viskas nevyksta taip greitai, kaip norėtųsi. Ir kai tie žmonės patenka į centrą, tai reiškia, kad jie turi stogą virš galvos, jie turi lovą, kad ir karišką, bet vistiek gali pailsėti, užkąsti, atsigerti šiltų gėrimų, tai ir yra svarbiausia. O tokie klausimai, per kiek laiko bus sutvarkyti dokumentai, ar įvyks visos procedūros, mano galva, nėra esminiai“, – kalbėjo E. Jakilaitis.
Pasak „Stiprūs kartu“ iniciatoriaus, Ukrainoje trūksta ginklų, tačiau tai nėra visuomeninių organizacijų iniciatyvos. Be kariams reikalingų priemonių, bandoma pasirūpinti ir karo pabėgėliais.
„Žinome, kad „Blue/Yellow“ teikia įvairią įrangą, kuri nėra skirta tiesiogiai priešui naikinti, yra įvairios optinės įrangos, apsisaugojimo priemonių, to, kas padeda kariams. Raudonasis Kryžius ir kitos panašios organizacijos, tokios kaip „Caritas“ ar Maltos ordinas, rūpinasi, kaip įsigyti trūkstamų daiktų ir įvairių priemonių karo pabėgėliams. O mes užsiimame labai konkrečia veikla – organizuojame žmonių atgabenimą į Lietuvą ir jų apgyvendinimą čia“, – kalbėjo E. Jakilaitis.
Būstų atsargos senka
Kaip pasakoja E. Jakilaitis, organizacija „Stiprūs kartu“ turi labai konkrečią misiją, o jai įgyvendinti reikalinga žmonių pagalba.
„Turime daugybę savanorių. Jeigu jūs klausiate, ko trūksta, tai visiškai išseko atsargos atskirų butų ar namų, kuriuose negyvena savininkai, jau apgyvendiname žmones tuose butuose, kur jie gyvens kartu su savininkais.
Dar nekeliame į ankštus butus, kurie yra maždaug 40 kv. m, pavyzdžiui, 2 kambarių butas su pereinama svetaine, kur miegamajame miega savininkai, o ant sofos – karo pabėgėliai ir dar ant grindų guli vaikai. Tokios situacijos kol kas nėra, bet ji jau artėja, nes mūsų būstų atsargos senka. Naudodamasis proga labai raginu žmones užregistruoti savo butus stipruskartu.lt. Mes norime paprašyti dviejų prioritetinių dalykų, vienas iš jų yra būstai, kurie įsigyti kaip investicija ar naudojami nuomoti. Užregistruokite tuos butus: man atrodo, kad dvasinės ir moralinės pajamos tikrai svarbesnės už negautas nuomos pajamas“, – kalbėjo „Stiprūs kartu“ iniciatorius.
Pasak E. Jakilaičio, kitas prioritetas yra erdvūs butai, kuriuose gyvena savininkai, bet tuose būstuose dar yra vietos.
„Pavyzdžiui, pora bet kokio amžiaus žmonių ar nedidelė šeima gyvena 4 kambarių bute arba name ir ten tikrai yra laisvų nenaudojamų kambarių, galbūt yra atskiras sanitarinis mazgas karo pabėgėliams. Tokie butai yra mūsų prioritetas“, – kalbėjo E. Jakilaitis.
Į Baltijos šalis atgabeno beveik 400 ukrainiečių
Kai kurie ukrainiečiai prasidėjus karui Ukrainoje atostogavo svetur. Pasak „Novaturo“ rinkodaros skyriaus direktorės Olgos Belovos, remiantis skirtingais duomenimis, buvo skaičiuojama, kad karo pradžioje į užsienį išvykusių ukrainiečių buvo apie 13 tūkst., dauguma iš jų viešėjo Egipte bei kituose kurortuose.
„Buvo pateikiami labai skirtingi skaičiai, tarp 8 ir 2 tūkst., nuo pačios karo pradžios iš karto susisiekėme su Lietuvos ambasada Egipte, siūlėme savo pagalbą organizuojant ukrainiečių paskraidinimą tiek į Lietuvą, tiek į Latviją, Estiją. Iki šios dienos pasiūlėme 700 mūsų skrydžių vietų, su mumis į visas Baltijos šalis grįžo jau beveik 400 ukrainiečių“, – kalbėjo O. Belova.
Pasak jos, padedant Lietuvos ambasadoriams, „Novaturui“ pavyko susisiekti su atstovais Ukrainoje, nes viena iš svarbiausių proceso dalių yra informacinio srauto organizavimas ir aiškios informacijos skleidimas.
„Mes teikiame informaciją apie turimas laisvas vietas, esame paskelbę savo telefono numerius, dirbame su Ukrainos organizacijomis, jos Egipte dalija mūsų telefono numerius, kuriais žmonės kreipiasi dėl pagalbos – tiesiogiai susisiekia su mumis ir rezervuojame jiems skrydžių vietas. Keliaujantiems iš Egipto į Lietuvą, Latviją ar Estiją buvo sudaryta supaprastinta sugrįžimo tvarka, nebereikalingi COVID-19 testai, nebėra reikalavimų pateikti papildomų duomenų, kad būtų galima patekti į Šengeno zoną arba į Europos Sąjungos zoną. Labai dėkingi esame Egipto ministerijai, kuri padėjo visa tai sutvarkyti, labai dėkingi oro linijoms, kurios aktyviai dalyvauja padedant ir organizuojant srautus“, – kalbėjo „Novaturo“ atstovė.
Informacijos pakanka, kaip ir vietų grįžti į Europą
Kaip priduria O. Belova, Egipto ministerija paskelbė, jog tie ukrainiečiai, kurie šiuo metu atostogauja Egipte, gali likti tiek, kiek jiems prireiks, o Egiptas užtikrins ir viešbutį, ir maitinimą.
„Teko kalbėtis su pačiais ukrainiečiais ir su Ukrainos organizacija, kuri šiuo metu yra Hurgadoje ar Šarm aš Šeiche, – taip, tai tiesa. Mes kalbamės ir su pačia Egipto ministerija. Nuo pat karo pradžios žmonės, kurie nežinojo, ką daryti ir kaip elgtis, buvo siunčiami į informacinius centrus, ir jie visi gavo nemokamą apgyvendinimą tuose viešbučiuose, kuriuose buvo apsistoję. Egipto ministerija aktyviai padėjo užtikrinti visuomenės srautus ir ieškoti artimiausių skrydžių, kad padėtų ukrainiečiams grįžti“, – kalbėjo O. Belova.
Pasak jos, kaip teigia Ukrainos atstovai, kurie dirba su informaciniais srautais ir registruoja žmones, šiuo metu informacijos pakanka, kaip ir vietų grįžti į Europą.
„Noriu pasakyti, kad dauguma ukrainiečių – ne vien turistai, kurie tuo metu buvo išvykę atostogų. Kai kurie apsigyveno tam tikrose užsienio šalyse ilgiau, bet lygiai taip pat ieškojo įvairiausių būdų grįžti. Iš sugrįžusių dauguma – vyrai, jie važiavo į Ukrainą, kad prisijungtų prie ukrainiečių kariuomenės, o moterys su vaikais arba keliavo į Lenkiją ar Slovakiją, arba liko Baltijos šalyse“, – teigė „Novaturo“ atstovė.
Ji priduria, kad iš Europos grįžti į Europą gerokai paprasčiau, negu parvykti iš Egipto arba trečiųjų šalių, tokių kaip Tenerifė ar Madeira: „Tiek Tenerifėje, tiek ir Madeiroje ukrainiečių buvo žymiai mažiau, dauguma jų nusprendė pasilikti ir stebėti situaciją iš ten. Kiti turizmo rinkos dalyviai taip pat aktyviai prisidėjo prie visos šitos grįžimo programos, grįžusių ukrainiečių buvo ir iš Madeiros ar Tenerifės.“