Jaunas, perspektyvus, bet bedarbis – kodėl?

Prieš dvejus metus Lietuvoje pirmą kartą atlikus globalaus verslumo stebėsenos tyrimą paaiškėjo, kad gyventojai labiausiai verslą gerbia už darbo vietų kūrimą. Ir nors darbo birža džiaugiasi mažėjančiais jaunimo nedarbo rodikliais, o verslininkai tikina noriai įdarbinantys interesantus, prieš dvejus metus universitetą baigęs Antanas su jais sutikti nenori.

Alytuje gyvenantis jaunuolis prieš dvejus metus baigė perspektyviausiomis vadinamas informatikos studijas viename iš Lietuvos universitetų, tačiau šiandieną jis – vis dar bedarbis.

Mano, kad reikalavimai – nepagrįsti

„Jaunimas studijuoja tik dėl to, kad turėtų bet kokį išsilavinimą. Todėl neretai pabaigia tas studijas, kurios joms ne prie širdies. Kartais ir pati specialybė nėra paklausi, o ilgainiui jie dirba tokį darbą, kuris visiškai nėra susijęs su tuo, kas jiems patinka. Aš abejoju, kad dėl dabartinės situacijos Lietuvoje galima kaltinti ką nors konkrečiai.“, – patikino vaikinas.

Pats jis tikina nerandąs darbo dėl to, kad visiems reikia specialisto su didele patirtimi.

„Kartais darbdavių reikalavimai būna nepagrįstai dideli. Tačiau manau, kad darbo vietą sau surasiu, tai tik laiko klausimas“, – optimistiškomis mintimis žavėjo vaikinas.

Jaunimo darbo rinka atsigauna

Tiesa, Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Valdas Maksvytis pastebi, kad jaunimo darbo rinka pamažu atsigauna.

„Nedarbas po truputį mažėja, įdarbinimo rodikliai auga. Žinoma, galutinį sprendimą dėl darbuotojo priėmimo priima tik darbdavys, tačiau tikrai yra darbdavių, kurie nusprendžia išsiugdyti specialistą. Tendencijos rodo, kad jaunimo įsidarbinimo galimybės nemažai priklauso nuo bendros situacijos darbo rinkoje, kuriai gerėjant, didėja ir jaunimo integracijos į darbo rinką galimybės. Su didžiausiomis įsidarbinimo problemomis susiduria nekvalifikuotas ir nemotyvuotas jaunimas. Norint išvengti nedarbo svarbu įgyti darbo rinkoje paklausią profesiją“, – patikino specialistas.

Pasak jo, jaunimas yra nevienarūšė tikslinė grupė, o nedarbas – kompleksinių priežasčių pasekmė. Tai pabrėžia ir Europos Komisija dokumentuose, skirtuose Jaunimo garantijų iniciatyvai įgyvendinti.

„Jaunimo nedarbui didelę įtaką daro ir pačių jaunų žmonių motyvacija ieškoti darbo. Motyvaciją dirbti mažinančios priežastys galėtų būti ir darbdavio siūlomas mažas darbo užmokestis, sunkios darbo sąlygos, darbo santykių kultūros ir motyvacinių priemonių organizacijose stoka. Kaimiškose vietovėse paprastai atlyginimų vidurkis yra žemesnis, išlaidos vykti į nutolusią darbo vietą gali būti didesnės. Tai nemotyvuoja. Be to, šiais laikais vis dar nėra išspręstas susisiekimo klausimas. Kaimo autobusas galbūt važiuoja du kartus per dieną ir tai nesiderina su darbo valandomis. Žmonės vėluoja į darbą ir tai kelia darbdavių nepasitenkinimą“, – problemas vardijo V. Maksvytis.

Labiausiai trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų

Tiesa, jis kritiškai vertina tuos jaunuolius, kurie mano, kad tik valstybė turi viskuo pasirūpinti, darbo birža – „duoti“, „surasti“, o jie patys tiesiog laukia ir tikisi neįdėdami jokių pastangų.

„Registravimasis darbo biržoje yra tik vienas iš galimų būdų ieškoti darbo, pasinaudojus valstybės paramos priemonėmis. Reikia aiškiai suvokti, kad darbo birža nekuria darbo vietų, bet atlieka tarpininko vaidmenį tarp darbdavio ir ieškančiojo darbo. Jeigu jaunuolis yra įgijęs tokią profesinę kvalifikaciją, kuri šiandien nepaklausi darbo rinkoje, jis neturėtų tikėtis, kad darbo birža padės jam rasti tai, ko darbdaviui nereikia. Tokiu atveju svarbu neatsidurti aklavietėje – laukti svajonių darbo, kurio nėra, daug tikslingiau persikvalifikuoti, įgyti naujų kompetencijų. Jaunas žmogus turėtų išbandyti visas įmanomas įsidarbinimo galimybes – esamus darbo paieškos portalus, konsultacijas su specialistais, aktyvią visuomeninę veiklą, tiesioginius kontaktus su darbdaviu“, – patikino V. Maksvytis.

Stebėdamas situaciją darbo rinkoje jis tikina pastebėjęs, kad aukštos kvalifikacijos specialistai visada ras sau darbo vietą. Labiausiai trūksta tų sričių darbuotojų, kurių parengimas yra sunkus, reikalaujantis daug darbo ir pastangų.

„Studijos, kuriose lengvai, neįdedant daug pastangų, gaunamas diplomas, nebūtinai garantuos darbo vietą. Todėl apie karjeros galimybes reikia mąstyti dar studijuojant, o ne po jų. Studijų metais megzkite kontaktų ir pažinčių tinklą – bendraukite su savo srities profesionalais, dalyvaukite jaunimo organizacijų, studentų atstovybių veikloje – tokiu būdu įgyjamos ne tik reikalingos pažintys, bet ir naudingos socialinės kompetencijos, tokios kaip bendravimas su publika, drąsa ir panašiai. Išsiaiškinkite keliamus karjeros tikslus – žinokite, ko norite – tam lankykitės karjeros planavimo seminaruose, studijų mugėse, karjeros centruose. Svarbiausias patarimas ieškant darbo –eikite į žmones. Nebijokite kalbėtis akis į akį, mokykitės kalbų, prisiimkite atsakomybę už aplinkybes ir jas keiskite – tik tokiu būdu galima judėti į priekį ir siekti savo tikslų. Žmogus turi mokytis visą gyvenimą“, – pripažino V. Maksvytis.

Pokyčiams reikia laiko

Anot jo, ieškant darbo svarbu planuoti, būti lankstiems ir nebijoti keistis. Svarbu pats noras dirbti, įgyti patirtį.

„Neturėdami praktinio patyrimo, negalėdami iš karto būti maksimaliai produktyvūs, negalime tikėtis ir darbo už kelis tūkstančius litų. Pasiekti užsibrėžtų tikslų galima tik vertinant kliūtis kaip iššūkius, įveikiamus žinant, ką nori pasiekti, kokios yra galimybės ir siūloma pagalba. Jaunas žmogus turi pats apsispręsti, kokiu principu vadovautis: „man sunku“ arba „aš galiu“. O gal išeitis būtų mąstyti ne kaip „darbdaviui“?“, – retoriškai klausė specialistas ir patarė pagalvoti ir apie galimybę imtis verslo ir kurti darbo vietą ne tik sau pačiam, bet ir kitiems.

Jis pasakojo, kad yra sutikęs nemažai nemotyvuotų ir nepareigingų jaunuolių, kurie tampa galvos skausmu darbdaviams, o neigiama patirtis tampa penu jaunimo nesamdyti ir kitiems kolegoms.

„Verslininkai samdyti studentus tikrai nebijo, gal greičiau ne visada jais pasitiki dėl praktinio patyrimo stokos, papildomų išlaidų apmokymui, darbo organizavimo problemų, nepakankamo darbo produktyvumo, nepastovumo, pernelyg didelio reiklumo darbdaviui, ar perdėto entuziazmo ir maksimalizmo. Be to, darbdavys dažniausiai nori įdarbinti žmogų visai darbo dienai, o studentams būtų daug parankiau derinti studijų ir darbo grafiką. Deja, ne visi darbai tai leidžia“, – pabrėžė V. Maksvytis.

Pasak jo, norint, kad dabartinė situacija pasikeistų, reikia laiko. Tai dažnai susiję su požiūrio ir vertybių klausimu.

Ne visada suvilioja ir didesne alga

Mėsos gaminiais prekiaujančios bendrovės „Šerno pėda“ vadovė Rūta Janušonytė sutinka, kad motyvuoti darbuotojus yra sunku, tą lemia ne tik asmeninės savybės, bet ir santykinai nedidelis atlygis. Šiuo metu įmonė laukia dviejų specialistų, kurie po baigtų mokymų atliks praktiką įmonėje.

„Kadangi nauji darbuotojai neturi darbo patirties, sunku numatyti jų rezultatus, ketiname pasinaudoti bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) įgyvendinama priemone „Parama pirmam darbui“, kai visus metus kompensuojama dalis pirmą kartą įsidarbinusių jaunų darbuotojų atlygio. Rasti specialistų kai kada padeda ir vietos darbo biržos atstovai“, – sakė verslininkė.

Tauragėje įsikūrusio sporto klubo „Margas“ vadovas Regimantas Vydmantas teigia, kad net didesnė alga ne visada motyvuoja darbuotojus.

„Kai kada jiems įspūdį padaro gimtadienio proga surengta šventė nei, pavyzdžiui, šimtu litų didesnis atlyginimas. Taip pat reikia įdėti labai daug pastangų apmokant patirties neturinčius specialistus. Jiems stinga entuziazmo, jie retai linkę padaryti daugiau, nei jiems priklauso“, - patirtimi dalinosi įmonės vadovas.

Jaunus darbuotojus samdo noriai

Su juo sutiko ir „Veri Beri“ becukrių guminukų iš vaisių ir jų produktų gamintojas verslininkas Edgaras Presas. Pasak jo, įdarbinti naujus žmones nėra sunku dėka įvairių rėmimą suteikiančių programų, tačiau to daryti verslininkai neretai nenori, nes bijo pasitikėti jaunuoliais.

„Yra daugybė valstybės ir darbo biržos programų, kurios remia naujus verslus ir padeda rasti naujus darbuotojus. Jeigu verslininkas nereikalauja ypatingų aukštos kvalifikacijos darbuotojų, tikrai ras ir jų, ir programų, kurios palengvins jaunųjų verslininkų naštą“, – įsitikinęs E. Presas.

Darbuotojų savo verslui yra ieškojęs ir įmonės „Wakerepublic“ direktorius Antanas Sysas. Pasak jo, Lietuvoje rasti darbuotojų nėra sudėtinga, o ir įdarbinti jaunuoliai džiaugiasi suteikta galimybe dirbti privačioje įmonėje.

„Manau, kad lietuviai į verslininkus ir privačius verslus pagaliau pradėjo reaguoti teigiamai. Gal kiek prastesnės nuomonės apie verslininkus yra užmiesčio gyventojai, tačiau matau, kad situacija keičiasi, ir jaunuoliai džiaugiasi dirbantys privačiame versle“, – patikino A. Sysas.

2014 m. gegužės 1 d. buvo registruota 17,5 tūkst. 16-24 metų amžiaus jaunų bedarbių (3,6 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį) – 6,1 tūkst. mažiau nei 2013 m. gegužės 1 d., kai buvo registruota 23,6 tūkst. jaunų bedarbių. Tai sudaro 9,7 proc. visų bedarbių (2013 m. balandžio 1 d. – 11,1 proc.).
2014 m. sausio-balandžio mėn. įregistruota 18,2 tūkst. jaunų bedarbių (20,5 proc. visų bedarbių). Tai 14,8 proc. mažiau nei praėjusiais metais, kai buvo įregistruota 21,3 tūkst. jaunuolių – 19,9 proc. visų bedarbių.
2014 m. sausio-kovo mėn. įdarbinta 7,9 tūkst. jaunų bedarbių (2013 m. sausio-kovo mėn. – 7,5 tūkst.). Tai sudaro 54,5 proc. įregistruotų jaunų bedarbių (2013 m. sausio-kovo mėn. – 44,5 proc.).