Po pokalbio su miestų prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovais paaiškėjo, kad yra susidariusi tragikomiška situacija. Nors Marijampolės gyventojai gali pasigirti restauruotu senamiesčiu, parku ir naujai įrengta futbolo arena, pramogų ieško netoliese esančioje Lenkijoje. O štai panevėžiečiai nelinkę lankytis miesto centre ir neretai ignoruoja didžiulėje iki 7 tūkst. žmonių galinčioje sutalpinti „Cido“ arenoje vykstančius renginius.
Į šiuos teiginius patys miestų gyventojai reaguoja skundais, kad organizatoriai neatsižvelgia į jų poreikius ir galimybes. Pavyzdžiui, masiniai renginiai organizuojami dieną, kai dauguma miestiečių mokosi ar dirba, tad net ir norėdami juose sudalyvauti, jie to padaryti negali. Arba pateikę konkrečius pasiūlymus, kokių pramogų norėtų, atsakymo laukia metų metus.
Trūksta iniciatyvaus jaunimo
Panevėžio jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritasis stalas“ valdybos pirmininkas Borisas Bylinskis pasakojo, kad jam dažnai tenka girdėti bendraamžių skundus dėl veiklos trūkumo. Tiesa, neretai jie nesugeba įvardyti, kokių konkrečiai pramogų nori.
„Galime pasidžiaugti tuo, kad turime nemažai naktinių klubų, ilgiausią dviračių trasą, besitęsiančia per miestą ir rajoną, tačiau ne visuose naktiniuose klubuose galima atsipalaiduoti. Ne paslaptis, kad dažnai į juos renkasi ir problematiškas jaunimas, norintis prisigerti ir pasimušti. Mieste labai trūksta erdvių, kur būtų galima ne „pasitūsinti“, o tiesiog gerai praleisti laiką. Pavyzdžiui, atviro jaunimo centro“, – patikino B. Bylinskis.
Pasak jo, jaunimo užimtumo problemos kyla ir ne be pačio jaunimo kaltės. Jis pripažino, kad Panevėžyje mažėja jaunimo, likusieji dažnai nepasižymi iniciatyvumu. Nesulaukę iniciatyvos ar konkrečių pasiūlymų, problemų svarbos nesupranta nei savivaldybės atstovai, nei verslininkai. Vaikinas pasakojo suprantantis, kad verslininkai orientuoti į pelną, tad steigia klubus ar barus, kurie prekiauja alkoholiu. Pastarųjų mieste gausu. Tačiau trūksta paprastų erdvių, pritaikytų ne išgertuvėms, o laisvalaikio praleidimui.
„Situaciją būtų galima gerinti pradedant nuo paprastų žingsnių. Pavyzdžiui, organizuoti jaunimui skirtus renginius vakare, o ne dieną, kuomet dauguma jaunų žmonių mokosi ar dirba, tad ten sulaukiama tik pensininkų“, – patarė vaikinas.
Nesulaukia kino teatro po atviru dangumi
Tuo tarpu Marijampolės jaunimo atstovė Gintarė Ramanauskaitė pasakojo, kad vasarą užimtumu jaunimui skųstis tikrai negalima, kas kita – žiemą. Tuomet miestas tiesiog apmiršta.
„Pastaruoju metu su laisvalaikio leidimu susijusių paslaugų padaugėjo. Pavyzdžiui, atsirado nauja futbolo arena. Prieš kelis metus atlikome tyrimą apie jaunimo poreikius mieste ir išsiaiškinome, kad dauguma nori Marijampolėje turėti kino teatrą po atviru dangumi ir viešai prieinamus treniruoklius. Į treniruoklius Marijampolės savivaldybė atkreipė dėmesį, jie yra statomi, tačiau atviro kino teatro – nėra. Tiesa, galima pasidžiaugti, kad Marijampolėje yra daug jaunimo organizacijų, kurios organizuoja muzikinius, sveikatingumo, mokyklų ir teatro renginius, o tai kompensuoja trūkstamas pramogas. Jų ypač trūksta žiemą, tačiau stengiamės patys kažkaip jų prisigalvoti“, - pasakojo G. Ramanauskaitė.
Pasak merginos, traukos centru Marijampolei tapti sunku dėl geografinės miesto padėties ir nedidelio jo dydžio, o šią situaciją galėtų pakeisti nebent grandioziniai planai. Pavyzdžiui, planuojama statyti krepšinio areną, kuri būtų skirta ne tik žaisti krepšinį.
Lenkijoje sutinka daugiau lietuvių nei lenkų
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Marijampolės filialo direktorius Andrius Jasinskis pasakojo, kad pramogų jaunimui Marijampolėje tikrai neturėtų trūkti. Bene labiausiai Marijampolė kenčia ne dėl laisvalaikio praleidimo idėjų trūkumo, o dėl sistematiško požiūrio į jas trūkumo.
„Turime nemažai veikiančių jaunimo organizacijų, kurios didina jaunimo užimtumą pačios arba pasinaudodamos įvairiais Europos Sąjungos remiamais projektais. Tačiau neretai būna šokinėjama nuo projekto prie projekto, kai baigiasi jų finansavimai“, – pastebi A. Jasinskis.
Jis tikina pastebintis ir kitą problemą. Marijampoliečiai pramogauti neretai vyksta į Lenkiją ir Suvalkuose esantį vandens pramogų parką, kuris nurungia Marijampolėje esančius baseinus.
„Kadangi ir pačiam dažnai tenka būti Suvalkuose, pastebiu, kad neretai ten būna daugiau lietuvių nei pačių lenkų. Aišku, ten lankosi ir marijampoliečiai, nors čia turime du baseinus, bet vienas iš jų skirtas sportui, kitas – galbūt pernelyg prastos kokybės. Todėl jei žmonės nori pasimėgauti vandens pramogomis žiemą, dažnai vyksta būtent į šalia esantį Suvalkų baseiną“, – pastebėjo A. Jasinskis.
Jis pasakojo, kad Marijampolėje neseniai buvo rekonstruotas senamiestis, miesto aikštės, įrengtas naujas parkas, patobulinta sporto infrastruktūra, tad labiausiai trūksta specializuotų užsiėmimų, kurie padėtų tas erdves užpildyti.
„Marijampolės infrastruktūra yra mažesnė nei didžiuosiuose miestuose, tad negalime išlaikyti didelių baseinų ar pramogų parkų, tačiau mūsų jaunimas dėl to pasižymi didesniu išradingumu ir užsispyrimu. Netgi 9-10 klasės mokiniai jau ima kažką patys kurti, organizuoti, kviečia atvykti ir pasisakyti žmones, į kuriuos lygiuojasi, imasi rašyti projektus ir juos sėkmingai vykdo“, – pasakojo A. Jasinskis.
Siūlo skatinti stambias įmones
Tuo tarpu Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius patikino, kad bando nagrinėti žmonių užimtumo problemą, tačiau labiausiai pasigenda verslininkų, miesto kultūros skyriaus ir pačių žmonių iniciatyvumo.
„Turime „Cido“ areną, kur kartais vyksta visai neblogi renginiai, tačiau ne visada susirenka pakankamai žiūrovų. Taip kad pramogų ir laisvalaikio bazę turime, puikius teatrus, lėlių teatrą, muzikines erdves taip pat. Aukštoji mokykla, kur netrūksta jaunimo,irgi yra. Tačiau labiausiai trūksta kūrybiškumo patiems renginių organizatoriams. Pavyzdžiui, turime naują J. Miltinio dramos teatro vadovą – R. Vikšraitį ir teatras vėl pilnas. Surengiamos 4-5 spektaklių premjeros per metus ir teatras vėl pilnas, nuo jo idėjų viskas pagyvėjo“, – atsirandančiomis iniciatyvomis džiaugėsi V. Matkevičius.
Pasak jo, atskirų idėjų yra, tačiau trūksta jų suvienytojų, žmonių, kurie turėtų pinigų idėjoms pirkti ir padėtų realizuoti.
Jam antrino ir minėtų rūmų viceprezidentas Juozas Bečelis. Pasak jo, situaciją pakeisti galėtų nauji verslai, kuriuos palaikyti turėtų ir miesto savivaldybė.
„Panevėžyje dabar pastebime tendenciją, kad yra nemažai besivystančių stambių įmonių, šalia kurių atsiranda smulkūs ir vidutiniai verslai. Tiesiog atsiranda poreikis juos aptarnauti. Naujai susikūręs smulkus verslas Panevėžyje neretai tarnaudavo kaip pigi darbo jėga užsienio rinkoms. Dabar Panevėžyje egzistuojantis smulkus verslas yra užpildęs gyventojų poreikius ir nemanau, kad kažkokių verslų trūksta. Turi vystysis stambioji gamybos pramonė, kuri padėtų pakelti ir BVP“, - įsitikinęs J. Bečelis.
Pasak jo, miesto savivaldybė turėtų skatinti naujų verslų atsiradimą mažindama biurokratizmą. O naujai atsiradę verslininkai, generuoti idėjas ir skaidyti „vietinių nerangumą“.