„Tapimas verslininku dažnai yra susijęs su vertybėmis ir šeima: tai lemia gebėjimus organizuoti, naudoti kitų sukurtus produktus arba jų pridėtinę vertę. Verslumui įtakos turi asmeninės savybės, kurios greičiausiai atkeliauja iš šeimos arba patirties, pavyzdžiui, darbo, santykių su kitais žmonėmis, aplinkos“, – mano konsultacijų bendrovės „Ekonominių konsultacijų ir tyrimų“ vadovas Gintas Umbrasas.
Pasak jo, tikėtina, kad jeigu žmogus augo aplinkoje, kur žmonės buvo verslūs, jis imsis verslauti.
„Galiu pateikti pavyzdį, ką reiškia aplinka: susipažinau su jaunuoliu, kuris dabar vadovauja gamyklai prie Šiaulių. Būdamas jaunesnis jis išvažiavo į Airiją dirbti samdomo darbo, bet pamatė, kad airiams visas pasaulis – rinka, ir jie gali paprastame kaimelyje turėti fabrikėlį, o prekiauti už jūrų marių. Taigi jaunuolis buvusiose karvidėse atidarė fabriką ir sako, kad Lietuvoje mato neaprėpiamas galimybes, ką galima padaryti, – prisimena į lietuviškų įmonių plėtrą investuojantis verslininkas ir „Verslo angelų fondo I“ partneris Algimantas Variakojis. – Aplinka turi įtakos, kai vis girdi: nebandyk, nerizikuok, nieko nesigaus, turėk stabilų atlyginimą, darbą ir visą kitą – tuomet žmogus ir kryps į šį sprendimą.“
„Japonų patarlė sako: „Baimė yra tokio intensyvumo, kokį jai leidžia mintis“, – dėsto A. Zabotka. – Taigi reikia turėti gerą verslo idėją ir ja tikėti, būti atkakliems ir drąsiems yra kertinės savybės, kurių reikia versle.“
Vardija patarimus
A. Variakojis atkreipia dėmesį, jog dažnai kaip investuotojas susiduria su kurioziniu jaunuolių, norinčių imtis verslo, požiūriu bei siūlo kelis patarimus.
Investuotojas svarsto, kad galbūt, prieš imantis verslo, vertinga yra sukaupti darbo patirties, įgyti žinių, pamatyti, kaip verslo procesai veikia ir kur daromos klaidos.
„Jei asmuo nori sukurti turizmo bendrovę ir siūlyti paslaugas Rusijos piliečiams, padirbėjus šioje srityje paaiškės, kad nepakanka tik paskelbti savo telefoną internete, kad pasipiltų klientai. Visada geriau pasimokyti iš kitų patirties, pamatyti, kaip žmogų priimti į darbą, kaip sudaryti sutartį su banku, kontraktą su partneriais ir panašiai“, – vardija jis.
A. Variakojis primena, kad Lietuvoje yra ne vienas patyręs žmogus, kuris jau pardavė savo verslą ar ruošiasi iš jo pasitraukti, o gautus pinigus – investuoti.
„Yra ir kitas dalykas, apie kurį niekas garsiai nekalba – verslininkai nori pasidalinti patirtimi, nes žmogui malonu padėti kitam, ypač augti. Ne vienos klaidos galima išvengti vien dėl to, kad yra patyrusių, vyresnių žmonių, kurie yra labai gera atsvara jaunimo entuziazmui ir sprogstamai energijai“, - apibendrina jis.
Paklausti, kaip vertina mokestinę aplinką Lietuvoje, pašnekovai laikosi kategoriškai: Lietuvoje mokesčiai nėra tiek dideli, kad verslo nepavyktų pradėti.
A. Zabotka priminė, kad pasinaudojus lengvatinėmis paskolomis ir ne tik jomis, darbdaviai gali sulaukti tam tikros paramos – įdarbinę darbuotojus, jie gali gauti dalį darbo užmokesčio kompensacijų pagal priemones „Parama pirmam darbui“ ir „Subsidijos verslumui skatinti“. Tokiu būdu sutaupytas lėšas verslas gali skirti plėtrai ar einamosioms išlaidoms dengti.