Tai patvirtina ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, įmonių grupės „Eika“ valdybos pirmininkas Robertas Dargis. Pasak jo, profesinių mokyklų absolventai tikrai gali rasti puikius ir gerą bei stabilią algą garantuojančius darbus.
Krosnių gamintojas gali uždirbti ir 5 tūkst. Lt per savaitę
Koklių gaminimas krosnims ir židiniams. Būtent tokią verslo idėją sumanęs Rytis Suknelevičius nesitikėjo, kad jau netrukus galės džiaugtis gausiu pelnu.
Daugiau pasitikėjimo startuoti atsirado pasinaudojus „Investicijų ir verslo garantijų“ (INVEGA) verslumui skatinti skirta priemone, finansuojama iš ES struktūrinių fondų. R.Suknelevičiaus įmonė pasinaudojo kredito, už kurį garantavo INVEGA, lėšomis įsigyti būtinas medžiagas, įrankius darbo pradžiai. Verslininkas taip pat įdarbino patirties neturintį darbuotoją ir gauna kompensaciją jo darbo užmokesčiui. Tai padeda sutaupytas lėšas panaudoti verslo plėtrai, paslaugų gerinimui.
„Užsakymų niekada netrūksta. Gal jų kiek mažiau žiemą, bet matome dideles galimybes, kur galime plėstis. Manau, kad šis verslas yra gana stabilus, be to pats kuriamas produktas turi funkciją ir tuo pačiu yra gražus. Tiesiog įdomu dirbti, nes kuriame ne tik efektyvų, bet ir gražų šildymo sprendimą“, - savo verslu džiaugėsi įmonės „Kachel keramika“ vadovas.
Bene didžiausia problema, su kuria jis susiduria, yra koklius gaminančių specialistų trūkumas.
„Praktiškai nėra specialistų, kurie kuria koklius ir daro židinius. Dauguma mūsų darbuotojų jau įpusėję savo gyvenimo antrąją pusę. Todėl produktų kainos labai sukeltos, o eilės – didžiulės. Dabar daug populiariau dirbti prie kompiuterio, o ne rankomis. Be to, daug kas nežino, kas yra ta krosnis, jiems atrodo, kad daug paprasčiau pasistatyti kapsulę ir taip apšildyti namus. Todėl ugdome ir vartotojus, ir specialistus“, - apie problemas, su kuriomis darbe tenka susidurti, pasakojo verslininkas.
Paklaustas apie algą, kurią gali gauti krosnių ir židinių meistras, R. Suknelevičius patikino, kad ji labai priklauso nuo rajono, kuriame dirbama, ir profesinių sugebėjimų.
„Kainos svyruoja nuo 2 iki 4-5 tūkst. Lt už krosnį. Ji pastatoma maždaug per savaitę, o procese dalyvauja vienas arba du žmonės“, - tai, jog šis amatas – pelninga verslo sritis pabrėžė R. Suknelevičius.
Specialistų alga stebėtis nelinkęs
„Specialistas, kuris dirba labai konkretų darbą, tikrai gali gerai uždirbti ir jo nuoseklus savęs tobulinimas bei profesinio meistriškumo kėlimas duoda vaisius. Jaunimas dažnai nepagalvoja apie tai. Dažnai jie visko nori čia, dabar ir daug, tačiau nesusimąsto, kad bet kokie pasiekimai reikalauja kruopštumo, atsidavimo, kantrybės ir laiko. Gerų virėjų atlyginimai yra puikūs. Jo pagrindu paprastai laikosi visas restoranas. Lygiai taip pat ir geras laikrodininkas visada gerai uždirba. Yra daug profesinių veiklų, kurios tikrai garantuoja žmogui stabilias ir geras pajamas“, - įsitikinęs R. Dargis.
Pakeisti jaunimo požiūrį, R. Dargio teigimu, padėtų šeimos, mokyklos ir verslo diskusija apie gero ir kokybiško darbo naudą bei galimybes konkrečiame regione.
Pasigenda kvalifikuotos darbo jėgos
Tai, jog regionuose trūksta kvalifikuotos darbo jėgos pripažįsta ir Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Alfredas Jonuška.
„Mūsų regionas verslus, tačiau tobulėti reikia ir galima. Pagal tiesiogines užsienio investicijas Šiauliai yra 8 vietoje iš visų regionų. Tiesa, užimame pirmąją vietą pagal vietines investicijas. Atlikta verslo apklausa 2013 metų pabaigoje parodė, kad pats verslas žvelgia į ateitį optimistiškai. Tačiau ekonominis regiono stiprėjimas priklausys ir nuo strateginių projektų įgyvendinimo ir jeigu visų lygių politikai ne žodžiais, o veiksmais sieks regionų stiprinimo priemonių įgyvendinimo“, - pasakojo A. Jonuška.
„Nesame patrauklūs, kaip jūrų uostas ar sostinė. Susiduriame su bet kokios teigiamos informacijos apie Šiaulių oro uostą, miesto ir regiono ekonominį potencialą blokavimu. Iniciatyvų verslas turi daug, tačiau savivaldybės nėra pasiruošusios partnerystei, kai kalbama apie privataus ir viešo sektoriaus bendradarbiavimą“, - apgailestavo A. Jonuška.
Kuriamos naujos darbo vietos užkirs kelią emigracijai
„Regionuose sistema turi būti palanki verslo kūrimui. Visų pirma, reikia išanalizuoti, kokie verslai savivaldybėje jau yra ir kaip juos galima auginti. Pasižiūrėti, kokių šakų įmonės veikia – metalo, chemijos, vaistų, medienos, pramonės ar tekstilės pramonės ir pagal tai kurti aukštesnės pridėtinės vertės produktą. Regionų švietimo sistema turėtų atsiliepti į verslo poreikius. Verslas galėtų dalyvauti ir formuojant profesinių mokyklų ir kolegijų programas. Be to, prisidėti prie to, kad jaunimas ateitų praktikuotis į įmones, kurios jų regione yra augančios, ir po to jose galėtų rasti sau darbą“, - patarė R. Dargis.
Pasak jo, kuriant naujas darbo vietas regionuose sumažės ir kita opi problema – emigracija.
„Apie emigracijos stabdymą nėra teisinga kalbėti tik mojuojant vėliavomis. Jeigu žmogus neturi darbo ir negali užsitikrinti gyvenimo ten, kur yra jo socialinė ir kultūrinė aplinka bei šaknys, žinoma, kad jis atitrūks nuo tos vietos“, - patikino R. Dargis pripažindamas, kad regionuose reikia skatinti ne tik senųjų amatų, bet ir kitų sričių verslą.