Kiek anksčiau šį rudenį Vyriausybėje buvo pritarta įstatymų pataisoms, kurios įteisintų dvišales elektros energijos pirkimo sutartis (angl. – Power Purchase Agreements, PPA). Toliau pakeitimai bus svarstomi Seime – tikimasi, kad jiems bus pritarta dar šiemet. Tokiu atveju pataisos įsigaliotų kitų metų gegužės 1 d. Tuomet verslo įmonėms atsivertų labai svarbi galimybė – pasirašyti PPA su atsinaujinančios energetikos projektų vystytojais ir savo veikloje naudoti švarią elektros energiją.
Tokius pasikeitimus skatina ir Europos Parlamento Atsinaujinančios energetikos direktyva. Dokumente teigiama, kad Europos Sąjungos narės turėtų skatinti ilgalaikių atsinaujinančios energijos pirkimo susitarimų plėtrą ir pašalinti kylančias reguliacines ir administracines kliūtis.
PPA nauda verslui
Dvišalės elektros tiekimo sutartys naudingos abiems jomis besinaudojančioms pusėms. Tokia praktika ypač aktuali, pavyzdžiui, didelėms pramonės, žemės ūkio, maisto, transporto bendrovėms, suvartojančioms daug elektros energijos. Pasirašiusios susitarimą su „žaliosios“ elektros energijos gamintojais, jos užsitikrina ilgalaikę stabilią elektros kainą ir apsisaugo nuo jos šuolių biržoje.
Tokia praktika, kai renkamasi vartoti švarią elektros energiją, atspindi ir atsakingą įmonės požiūrį į aplinkos gerovę. Tai tampa vis svarbiau norint išlikti konkurencingiems pasaulyje, kuriame vis didesnis dėmesys skiriamas taršos mažinimui. Tiesa, vienose šalyse verslo įmonės vartoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių renkasi savanoriškai, siekdamos sumažinti anglies dvideginio pėdsaką. Tačiau, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse ir JAV „žaliosios“ energijos naudojimas taršiai pramonei yra privalomas ir numatytas įstatymų tvarka.
PPA vertę, žinoma, įžvelgia ir atsinaujinančios energijos gamintojai. Mažėjant valstybių paramai ir atsinaujinančiai energetikai vis labiau integruojantis į bendrą elektros rinką, ši naujovė jiems užtikrintų stabilesnes pajamas (jų negali garantuoti atsinaujinančios energetikos aukcionai – dalyvaujantys gamintojai nėra apsaugoti nuo žemų rinkos kainų rizikų), o ateityje tai leistų visiškai atsisakyti subsidijų atsinaujinančiai energetikai.
Praktika pasaulyje
Europoje per pastaruosius septynerius metus buvo pasirašytos dvišalės elektros pirkimo sutartys dėl beveik 5 GW galios. Tokio elektros energijos kiekio pakaktų patenkinti visos Danijos elektros vartojimo poreikį. PPA ypač paplitusios tarp korporacijų JAV ir Skandinavijos šalyse, jomis domisi ir Prancūzija bei Italija. Pernai pirmosios sutartys buvo sudarytos Vokietijoje, Ispanijoje ir Lenkijoje.
Kaip PPA veikia? Tai ilgalaikis elektros energijos tiekimo susitarimas tarp dviejų šalių – energijos gamintojo ir vartotojo (verslo įmonės) arba tarp gamintojo ir elektros energijos supirkėjo (tarpininko). Tokie susitarimai gali būti dviejų rūšių – fiziniai arba virtualūs. Pirmuoju atveju energija yra fiziškai tiekiama pirkėjui, todėl elektrą gaminanti jėgainė ir energijos vartotojas turi būti tame pačiame regione, kurį jungia bendras tinklas. Antruoju atveju ši sąlyga nėra būtina – tai finansiškai sureguliuotas pasiūlymas, tad jėgainė bei vartotojas neprivalo būti tame pačiame regione. Virtualus susitarimas patrauklus vartotojams, neturintiems galimybių statyti parką šalia suvartojimo vietos arba turintiems daug elektros krovos centrų. Virtualios sutartys sudaro daugiau kaip 90 proc. visų PPA.
Dažniausiai tokiais susitarimais naudojasi didelės, finansiškai stabilios kompanijos, suvartojančios daug elektros energijos ir norinčios vartoti atsinaujinančią energiją. Galima teigti, kad PPA startavo maždaug 2014 metais informacinių ir ryšių technologijų sektoriuje, siekiant aprūpinti energija duomenų centrus. Tačiau dabar dvišalės elektros tiekimo sutartys išplito į automobilių, metalo, maisto, tekstilės pramonę, farmacijos, finansų sektorius ir daugelį kitų sričių.
Komentaro autorius – Aistis Radavičius, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius.