Akį rėžiantys konteineriai Jūros šventės metu: organizatoriai neįsivaizduoja, kaip būtų galima rūšiuoti

Praėjusį savaitgalį Klaipėdoje jau 59-ąjį kartą vyko bene populiariausias vasaros renginys – Jūros šventė. Kaip ir kiekvienos didelės šventės metu, gausus lankytojų skaičius reiškia ir didelį atliekų kiekį. Tačiau galimybės rūšiuoti atliekas Jūros šventės svečiai šiemet neturėjo nes, organizatorių teigimu, nežinia, ar tai būtų buvę veiksminga.

Miesto švenčių ar kitų mieste nemokamai vykstančių renginių metu, didžiausias susidarančių atliekų skaičius yra plastikas – tai plastikinės stiklinės ar kita tara, kurioje yra pardavinėjami gaivieji bei kiti gėrimai, vienkartiniai šiaudeliai bei įrankiai. Tokių plastikinių vienkartinių atliekų didelių renginių metu susidaro gal net kelios dešimtys tūkstančių.

Kitos atliekos – tai maisto likučiais ištepti vienkartiniai indai, popieriaus pakuotės, „Tetra Pak“ pakuotės ar vienkartinės servetėlės – taip pat sudaro nemažą dalį „šventinių konteinerių“. Reiktų nepamiršti ir stiklinės taros bei aliuminio – tokiose talpose, švenčių metu, taip pat pardavinėjami gėrimai. Beje, dalis jų – depozitinės.

Taigi, rūšiavimo konteineriai tokių didelių viešų susibūrimų metu, atrodo – reikalingi. Bet Jūros šventės organizatoriai tikina, kad rūšiavimas, vargu, ar būtų pasiteisinęs.

Skundai dėl atliekų ar šlapinimosi – neišvengiami elementai

Dar praėjusį penktadienį, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro“ („KRATC“) atstovas spaudai Arūnas Liubinavičius pasakojo, kad Jūros šventės atliekų išvežimu rūpinasi UAB „Ecoservice“, o „KRATC“ tik priima atliekas ir reaguoja į Klaipėdos gyventojų skundus.

„Mes priimame gyventojų skundus, kad kažkas negerai, tuomet reaguoja mūsų inspektoriai, nuvažiuoja, nufotografuoja. Tada kalbame apie kažkokį skundą su vežėjais, aiškinamės“, – tikino A. Liubinavičius.

Paklaustas, kokių skundų dažniausiai sulaukiama, pašnekovas teigė, kad pasitaiko visko, bet į skundus reaguojama ypač greitai: „Jūros šventė vyksta jau kelintą dešimtmetį, taigi, visos tarnybos jau yra išmokytos reaguoti greitai. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Kruizinių laivų terminale po koncerto nebuvo laisvos vietos padėti kojai – visur teritorijoje buvo šiukšlės – skardinės, vienkartiniai indai. O ryte 6 val. jau buvo visa teritorija sutvarkyta – tik žmonės išsiskirsto, tvarkoma iškarto.

Be abejo, po šventės mes vis dar traukiame atliekas iš upės, nes ne visų Jūros šventės lankytojų kultūra atitinka mūsų vietinius papročius. <...> Būna ir tokių skundų, kad kažkas ateina į privatų kiemą Senamiestyje ir ten nusišlapina. Bet tai yra neišvengiama kiekvienos didelės šventės metu.“

Neįsivaizduoja, kaip būtų galima rūšiuoti

Jūros šventės organizatoriai – viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ direktorius Romandas Žiubrys nurodė, kiek biotualetų ir atliekų konteinerių buvo skirta Jūros šventės metu 2016–2018 metais. Duomenys pateikiami apačioje.

„Skaičiai skiriasi priklausomai nuo renginių vietos skaičiaus bei šventės teritorijos. 2017 metais biotualetų ir konteinerių skaičius buvo didesnis, nes tuo pačiu metu vyko ne tik Jūros šventė, bet ir „The Tall Ships Regatta“ (didžiausia tarptautinė regata – DELFI)“, – teigė R. Žiubrys.

Paklausus renginio direktoriaus, ar galės šventės lankytojai atliekas rūšiuoti, R. Žiubrys pokalbio metu patikino, kad „nelabai įsivaizduoja, kaip tai būtų galima padaryti“. Pasiūlius pastatyti bent kelis skirtingus antrinėms žaliavoms skirtus konteinerius, pašnekovas sutiko, kad tai gera mintis, bet konteineriai, jo nuomone, tuomet jau dominuotų mieste.

„Idėja gera. <...> Bet dabar mes tam neturim galimybės. Man reiktų pasitikslinti Klaipėdos savivaldybės administracijos ar jie mums galėtų suteikti tokią paslaugą, nes atliekas tvarkome ne mes, o savivaldybė. Už atliekų tvarkymą ir tvarką yra atsakinga savivaldybė – tam ir yra nupirktos iš jų paslaugos. Mes pateikiame reikalingų tualetų, konteinerių kiekius jiems“, – sakė R. Žiubrys.

Meras teigia, kad šioje srityje miestas turi pirmauti

Susisiekus su Klaipėdos meru Vytautu Grubliausku ir jo paklausus, ar būtų įmanoma kitais metais užtikrinti rūšiavimo galimybę Jūros šventės svečiams, meras patikino, kad rūšiavimas, apskritai, yra prioritetas.

„Manau, kad tai nėra kažkokia dovana, ar pasirinkimas, manau, kad tai taps neišvengiama norma. Nežinau, ar visa apimtimi, ar kažkur tik segmentuotai, susibūrimų vietose, turėtume tokią galimybę svečiams užtikrinti. Švenčių metu – didelis žmonių antplūdis – susidaro dideli nerūšiuotų atliekų kiekiai, todėl jas sunkiau sutvarkyti ir atliekų tvarkytojams, perdirbėjams. Gal tai kainuos daugiau, bet į tai tikrai reikia eiti. <...> Jei tai darau kasdieną – rūšiuoju, tai ir šventė neturėtų skirtis nuo kasdienybės“, – dėstė Klaipėdos meras.

Savo papildomame komentare, R. Žiubrys rašo, kad visgi galimybe rūšiuoti Jūros šventės metu abejoja ir specialistai: „Galimybę rūšiuoti atliekas į skirtingus konteinerius kolegos yra svarstę, tačiau specialistai abejoja tokio sprendimo efektyvumu dėl sudėtingo kelių skirtingų rūšių atliekų konteinerių aptarnavimo. Be to teigiama, jog net ir bendrai išvežamos atliekos yra rūšiuojamos. Jūros šventės organizatoriai prie šios idėjos laikas nuo laiko grįžta, tačiau praktiškai tai dar nebuvo išbandyta.“

Šiukšliadėžės perpildytos buvo jau dieną

Savo atsiųstame komentare VšĮ „Klaipėdos šventės“ direktorius taip pat rašė, kad: „Švarą ir tvarką renginių vietose užtikrina Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyrius, kurio pavedimu Jūros šventės teritorija tvarkoma ir valoma prieš renginius, jiems vykstant ir po jų. Renginių metu stebimos ir valomos stacionarios šiukšliadėžės.“

Tačiau Jūros šventėje dalyvavusi klaipėdietė Rita, pasidalinusi su DELFI keletu fotografijų, teigė, kad šiukšliadėžės buvo perpildytos jau dieną, o tvarkytojų – nesimatė. R. Žiubrys tikino, kad dėl didelio žmonių skaičiaus „neįmanoma išvengti atvejų, kai konteineriai perpildomi piko metu, nes ir aptarnaujančios tarnybos ne visada gali įvažiuoti į renginio teritoriją ir išvežti atliekas ar sutvarkyti teritoriją.

Informaciją miesto tvarkytojams apie užpildytus konteinerius esant tokiai situacijai įgalioti pranešti ir renginių koordinatoriai ir savanoriai.“

Klaipėdietė Rita DELFI nurodė, kad savanorių Jūros šventės metu nematė: „Nemačiau jokių savanorių, tik šiukšlių krūvas.“

Paryčiais buvo vykdomi tvarkymosi darbai

DELFI nuvyko sekmadienio rytą į Klaipėdą, pasižiūrėti, kaip tvarkomas miestas. 5 val. ryto Atgimimo aikštėje vaikštinėjo ištvermingiausi šventės svečiai ir jau plušėjo „Ecoservice“ darbuotojai. Tačiau perpildyti konteineriai, nors jau ir buvo tuštinami, negalėjo likti nepastebėti – juose visiškai nerūšiuotos atliekos – plastikas, vienkartinės pakuotės, servetėles, popieriaus pakuotės ir kita.

Kruizinių laivų terminalas prie kelto jau buvo beveik sutvarkytas, nors upėje vis dar plaukiojo keletas šiukšlių. Bet apsilankius šalia Kruizinių laivų terminalo esančioje maitinimo vietų zonoje teko atrasti vis dar nesutvarkytas šiukšlines – jos buvo perpildytos, šalia šiukšlinių sukrauti ir pilni šiukšlių maišai.

Baltosios Jūros šventės kartoninės šiukšlinės, kurių, R. Žiubrio teigimu, patogumo dėlei šalia maitinimo vietų buvo pastatyta 200, taip pat buvo perpildytos. Beje, šias baltąsias šiukšliadėžes, anot R. Žiubrio, prižiūrėti ir valyti turėjo kavinių personalas. 2016 metais šias šiukšliadėžes prižiūrėjo savanoriai.