„Kiek žinau, kamuolys dabar yra gamintojų ir importuotojų pusėje. Jie, kaip viena iš šalių, turi apsispręsti, ar jiems paskutinis projekto variantas yra tinkamas, ir jeigu yra tinkamas, mes galėsime sėsti prie stalo ir pasirašyti“, – sakė K. Mažeika.
Jis sakė nematantis pagrindo, kodėl taikos sutartis negalėtų būti pasirašyta.
„Tiek iš laikinojo aplinkos ministro (Žygimanto Vaičiūno – ELTA), tiek iš Vyriausybės pusės buvo padaryta didelė pažanga, surasta kompromisų iš abiejų pusių. Nematau pagrindo, kad galėtų nebūti pasirašyta. Aišku, jei bus kažkokių pretenzijų, reikės sėsti nuo pradžių, viską peržiūrėti, bet manau, kad tas laikas, jei viską kelsime nuo pradžių, bus nenaudingas abiem pusėm“, – kalbėjo Aplinkos ministras.
Kaip ELTA jau rašė, praėjusių metų sausio pradžioje Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (VRAAD, dabar – Aplinkos apsaugos departamentas), patikrinęs įmonės „Metrail“ veiklą, nustatė, kad ši netinkamai sutvarkė 14,5 tūkst. tonų metalinių ir 500 tonų plastikinių pakuočių.
Už šį kiekį neteisėtai išrašyti gaminių ir pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo išduoti 1,8 tūkst. verslo įmonių. Gavę šiuos dokumentus iš „Metrail“, gamintojai ir importuotojai buvo atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Skaičiuojama, kad dėl to įmonės galėjo nesumokėti apie 30 mln. eurų taršos mokesčio.
Teismas leido aplinkosaugininkams ir pakuočių gamintojams bei importuotojams susitarti taikiai. Gegužę po ilgų derybų AM pareiškė pritarianti taikos sutarčiai tarp VRAAD ir verslininkų.
Tačiau AM ir VRAAD dar kurį laiką nesutarė, kas atsakingas už taikos sutarties su verslu pasirašymą. Verslininkai kaltino valstybės įstaigas taikos sutarties sudarymo vilkinimu.
Ministerija nutarė, kad sprendimą priimti ir sutarties legitimumą užtikrinti turi Aplinkos apsaugos departamentas, kadangi būtent jis yra šalis (atsakovas) byloje, kurioje ginčijamas VRAAD sprendimas, kuriuo panaikinti išduoti gaminių ir pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai.
Prieš kurį laiką Aplinkos ministerija paskelbė siūlanti kompromisinę taikos sutartį. Ja numatoma dvejais metais, iki penkerių, pailginti terminą reikiamam metalinių pakuočių kiekiui, dėl kurio buvo panaikinti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, surinkti ir sutvarkyti.
Taip pat siūlyta sumažinti banko garantijų dydį, kuris būtų mokamas tik tuo atveju, jeigu nebus įvykdyti taikos sutartimi prisiimti įsipareigojimai bei taikyti nuo šių metų įsigaliojusio Mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo nustatytą dydį – 186 eurus už toną, o ne 753 eurus už toną, kaip numatė šis įstatymas 2013–2015 metais.
Balandžio pradžioje „Verslo žinios“ rašė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paskelbė, kad aplinkos ministro įsakymas, kuriuo remiantis įmonėms „Metrail“ istorijoje buvo skirta 30 mln. eurų baudų, įstatymams ir Konstitucijai neprieštarauja.