Aplinkosaugininkai perspėja: į dangų paleisti balionai kelia rimtų grėsmių

Helio dujomis pripildyti balionai jau tapo gana įprasta rugsėjo 1-osios, gimtadienio ar kitos šventės puošmena. Tačiau aplinkosaugininkai tikina, kad kartą pakilę, balionai turi kažkur ir nusileisti – dažnai savo gyvavimą balionai baigia plūduriuodami vandenynuose ar net jūros vėžlių skrandžiuose.

Šimtai ar tūkstančiai kylančių į dangų balionų įvairių didelių renginių ar švenčių proga, aplinkosaugininkų teigimu, turi nemenką neigiamą poveikį ekosistemai. Ekspertai teigia, jog balionų naudojimą švenčių metu vertėtų gerai permąstyti. Balionai, kaip ir kitos plastiko rūšys, niekuomet nesuyra – kaip ir bet koks kitas plastikas, taip ir balionai, patekę į aplinką bėgant laikui „skyla“ į vis mažesnius gabaliukus, kurie ilgainiui pavirsta mikroplastiku.

Gyvūnai minta „plastikine sriuba“

Mikroplastikas - tai mažesnės nei 5 mm plastiko dalelės, kurios į jūras patenka su nuotekomis ar lietaus vandeniu bei, kaip jau minėta, susidaro yrant dideliems plastiko gaminiams. Mikroplastiko dalelės lengvai pasklinda aplinkoje, jos gali kaupti ir pernešti pavojingas chemines medžiagas, o pašalinti tokias smulkias plastiko daleles labai sudėtinga, todėl vandenynų ir jūrų tarša mikroplastiku tampa vis didesne problema.

Mikroplastikas jūras sparčiai paverčia „plastikine sriuba“. Plastikas, suskilęs į mažus gabaliukus, patenka į maisto grandinę, kuomet didesni jūros gyvūnai, gaudydami mažesnius gyvūnus, kartu su jais praryja ir mikroplastiką. Mokslininkai teigia, kad mikroplastikas gali suskilti į tokias mažas daleles, jog jas vartoti gali net austrės. Taip mikroplastikas, kuris plika akimi gali būti net nepastebimas, atsiduria ir mūsų jūrų gėrybių patiekalų lėkštėse.

Jūros vėžliai – ne išimtis. Vėžliai dažnai praryja didesnius plastiko gabalus, pavyzdžiui, balionus, kuriuos šie gyvūnai palaiko maistu. Neseniai Kvinslando universiteto atliktame tyrime nustatyta, kad vienas iš trijų jūrų vėžlių yra valgęs jūroje plaukiojantį plastiką. Australijos paplūdimiuose yra aptinkama jūrų vėžlių jauniklių, kurie nusilpę yra išmetami į krantą, nes įsipainioja į plastikinę juostelę, besivaikydami prie juostelės pririštą balioną.

Jūroje plaukiojantys sprogę balionai vėžliams primena medūzas, o suirę į dar mažesnius gabaliukus, balionai vėžliams primena pintis, kuriomis šie gyvūnai įprastai minta. Toks reguliarus plastiko prarijimas vėžliams yra mirtinas – kai kurių nugaišusių vėžlių skrandžiuose yra randama net kelių spalvų balionų.

Kai kur masinis balionų paleidimas jau uždraustas

VšĮ „Žiedinė ekonomika“ steigėjas Domantas Tracevičius teigia, kad balionai nėra perdirbami, neretai dauguma balionų net nėra tinkami perdirbimui: „Taigi, panaudoję balionus, juos, geriausiu atveju, išsiunčiame į sąvartyną ar sudeginimui, o blogiausiu – į gamtą, kur jie labai lėtai skyla į mikroplastikus. Gamtoje ne tik vandens gyvūnai, bet ir paukščiai juos gali sumaišyti su maistu ir taip praryti – tai dažnai baigiasi gyvūno mirtimi.“

Kai kuriose valstijose, miestuose ar net šalyse masinis balionų išleidimas yra uždraustas ir paskelbtas neteisėtu. Pavyzdžiui, 2016-aisiais Gibraltaras – Jungtinės Karalystės užjūrio teritorija, baigė 24 metų tradiciją – į dangų paleisti tūkstančius baltų ir raudonų balionų Gibraltaro nacionalinės dienos proga. Kiekvieną rugsėjį šios šventės metu į dangų buvo paleidžiamas bene didžiausias kiekis balionų pasaulyje, turint omenyje, tokio pobūdžio šventes.

Gibraltare šis sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kokį neigiamą poveikį jūrai bei vandens gyvūnams turi balionai, tapę atliekomis. Ištvermės plaukikas bei Jungtinių Tautų vandenynų advokatas Lewis Pugh tuo metu kalbėjo: „Toks balionų išleidimas yra rimta grėsmė viso pasaulio laukinei gamtai, prisidedanti prie ir taip didelio aplinkos užterštumo plastiku. Šios tradicijos Gibraltare pabaiga – tai žinutė visam pasauliui, pavyzdys visoms masinio balionų paleidimo šventėms.“

D. Tracevičius teigia, kad vertėtų švenčių proga pamąstyti apie alternatyvas, nei leisti heliu pripildytus balionus į dangų: „Manau, kad geriau balionų atsisakyti ir rinktis tvaresnes alternatyvas, pavyzdžiui, popierinius žibintus.“

D. Tracevičius džiaugėsi, kad Europos Komisija įvardijo balionus ir balionų lazdeles kaip taršos šaltinį, kurį sieks pažaboti: „Tikiuosi, kad artimiausiu metu jų naudojimas sumažės.“