„Rūšiavimą skatina kaltės jausmas, nes žmonės yra įsitikinę, kad jeigu tinkamai rūšiuoja savo atliekas, jų tarsi nelieka, todėl galima dar pirkti ir vartoti, tačiau iš tiesų „šiukšlės“ niekur nedingsta“, – paaiškina Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto (GMF) Aplinkotyros katedros docentė dr. Genovaitė Liobikienė, tyrinėjanti atliekų rūšiavimą ir jų tinkamą tvarkymą Europos valstybėse.
Nors buitinės atliekos sudaro mažiau nei dešimtadalį visų atliekų, kurių Europos Sąjungoje kasmet susidaro net 2,5 mlrd. tonų, jos yra labiausiai matomos ir pasižymi sudėtingumu, nulemtu savo sudėties, daugelio šaltinių ir priklausomybės nuo vartojimo įpročių.
Atliekų panaudojimo būdai
Mokslininkai vienareikšmiškai sutinka, kad aplinkai palankiausia, kai apskritai išvengiama atliekų susidarymo, tačiau tai, ką vartojame, anksčiau ar vėliau virsta atliekomis, kuriomis reikia pasirūpinti.
Pagal ES taisyklėse įtvirtintą atliekų tvarkymo hierarchiją, atliekų prevencija yra pirmasis prioritetas. Kita ekologiniu požiūriu geriausia išeitis – pakartotinis gaminių, pavyzdžiui, pakuočių ar drabužių, naudojimas. Toliau seka atliekų perdirbimas, įskaitant kompostavimą, taip pat kitas apdirbimas, pavyzdžiui, atliekų deginimas energijai gauti, nors kai kuriose šalyse ši praktika vertinama nevienareikšmiškai dėl galimos oro taršos. Galiausiai, paskutinėje vietoje – atliekų šalinimas sąvartynuose, vienas pigiausių atliekų tvarkymo būdų, tačiau labiausiai kenkiantis aplinkai ir sveikatai.
2016 m. Eurostato duomenimis, apie 47 proc. visų buitinių atliekų ES yra perdirbamos arba kompostuojamos. Tačiau atliekų tvarkymo praktika atskirose šalyse gerokai skiriasi.
Mažiausiai komunalinių atliekų į sąvartynus patenka šiaurės ir vakarų Europoje – Belgijoje, Nyderlanduose, Švedijoje, Vokietijoje, Austrijoje ir Suomijoje. Šiose šalyse atliekos daugiausia perdirbamos ir deginamos energijai gauti. Be to, Vokietija ir Austrija perdirba didžiausią dalį savo buitinių atliekų visoje Europoje.
Lietuvio paveikslas – naudotus daiktus renkasi gana noriai, o tinkamai rūšiuoti vis dar mokosi
Doc. G. Liobikienės teigimu, rūšiuoti yra labai gerai, tačiau nevertėtų pamiršti, kad pats efektyviausias būdas kovoti su atliekų pertekliumi žemėje ir poveikiu aplinkai yra apskritai vengti perteklinio vartojimo, taip pat rinktis antrinį daiktų, tokių kaip dėvėti drabužiai, naudota buitinė technika, baldai ir kt., panaudojimą.
„Eurobarometro“ tyrimo duomenimis, lietuviai antrinį daiktų panaudojimą renkasi noriai, tačiau galėtų tai daryti ir kur kas dažniau. Šiuo metu, lyginant Lietuvą su kitomis Europos valstybėmis, antrinių daiktų panaudojime esame per vidurį“, – pasakoja VDU tyrėja ir priduria, kad šioje srityje lyderiauja Didžioji Britanija. Mokslininkai tai aiškina tuo, kad šioje šalyje daiktų kokybė yra geresnė, todėl natūralu, kad daiktų „gyvenimas“ ir panaudojimas yra kur kas ilgesnis bei populiaresnis.
„Galima teigti, kad lietuviai dar tik mokosi tinkamai rūšiuoti visas atliekas – ne tik popierių, plastiką ar stiklą“, – tikina pašnekovė. VDU mokslininkė patikslina, kad lietuviai gana neblogai išrūšiuoja, į kurį konteinerį mesti, pavyzdžiui, sulčių pakelį ar šampūno pakuotę, tačiau dar ne visi meta švarias pakuotes, t. y. išplauna, pavyzdžiui, stiklainius ar jogurto indelius nuo juose buvusio turinio.
„Žalią, mėlyną ir geltonus konteinerius lietuviai pažįsta, tačiau tik labai nedidelė dalis tautiečių tinkamai atsikrato pavojingomis atliekomis, pasenusiais vaistais, nebeveikiančiais elementais ar elektros prietaisais“, – konstatuoja VDU Aplinkotyros katedros docentė.
Lietuvai yra kur tobulėti
Užsienyje rūšiavimo konteinerių yra daugiau – pavyzdžiui, atskirai rūšiuojamas spalvotas ir nespalvotas popierius, yra atskiras konteineris maisto atliekoms. „Ko Lietuvoje tikrai trūksta ir galėtų būti – tai konteineriai maisto atliekoms, iš kurių būtų galima gaminti natūralias trąšas ar panaudoti biodujų gamybai. Jeigu kaimuose ar soduose žmonės tai gali daryti savo inciatyva, tai miestuose reikėtų valstybinio lygmens sprendimų“, – teigia doc. G. Liobikienė. Pasak jos, niekas butuose kompostuoti nepradės, todėl tam reikalingi specialūs konteineriai šalia namų.
Atsakingesnį vartojimą ir rūšiavimą reikėtų skatinti remiantis sėkmingomis užsienio praktikomis – pavyzdžiui, už tinkamą atliekų rūšiavimą galėtų būti mažinamas šiukšlių mokesčio tarifas. VDU Aplinkotyros katedros docentė taip pat pabrėžia, kad svarbus ir visuomenės sąmoningumo didinimas bei pasitikėjimo ugdymas, kad žmogus žinotų, jog jo išrūšiuotos šiukšlės ir toliau bus tvarkomos tinkamai ir naudingai.
Ateityje – organinis plastikas iš vėžiagyvių kiautų
Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad yra tokių atliekų, kurių perdirbti neapsimoka, pavyzdžiui, plastiko. „Perdirbant plastiką, neigiamas poveikis aplinkai yra didesnis, negu pagaminant naują, o ir suyra jis daugiau nei per tūkstantį metų“, – tikina G. Liobikienė.
Plastiko neigiamas poveikis aplinkai yra plačiai ištirtas begalėje tyrimų – visų jų išvada yra ta, kad plastiko atsisakyti reikėtų visiškai. Tačiau gali būti ir kita alternatyva – jį keičiant organiniu plastiku, pavyzdžiui, pagamintu iš vėžiagyvių kiauto. Docentės teigimu, šiuo metu išmetamas didelis kiekis vėžiagyvių kiautų, kurie buvo skirti valgymui – iš jų galima būtų pagaminti polimerus, kurie lengviau ỹra. Tačiau kol kas organinio plastiko panaudojimas yra tik tyrinėjimų lygmenyje.
Apibendrindama atliekų tvarkymo perspektyvas, Vytauto Didžiojo universiteto ekspertė G. Liobikienė teigia, kad mokslininkai aktyviai tiria kaip ir kuo pakeisti ne tik plastiką, bet ir kitas sunkiai yrančias ar nepalankiai perdirbamas medžiagas. Tačiau iki tol, kol tai bus įgyvendinta praktiškai, vartotojai pirmiausia turėtų mažinti patį vartojimą. „Nereikėtų pasiduoti masiniam pirkimui: derėtų gerai apgalvoti ar šio daikto man tikrai reikia, nes tik atsakingas vartojimas geriausiai padeda mažinti susidarančių atliekų kiekį“, – užtikrintai teigia pašnekovė. Artėjant šventėms, mokslininkė siūlo taip pat dovanoti ne daiktus, o geriau įspūdžius ir akimirkas kartu.