Kurti daiktus E. Kudabaitė pradėjo dar studijuodama Vilniaus Dailės Akademijoje. Tačiau pašnekovė teigia, jog rimtesni darbai prasidėjo pasibaigus mokslams – mergina savarankiškai dirba beveik trejus metus.
„Kaip dizainerė-kūrėja aš neturiu nusistačiusi išankstinės koncepcijos savo darbams. Mėgstu laviruoti įprastinėmis ribomis tarp pigaus ir brangaus, trapaus ir tvirto, lengvo ir sunkaus. Mėgstu eksperimentuoti ir pasiduoti, kai pati medžiaga ar technika diktuoja savo estetinius bei funkcinius sprendimus. Neapsistoju ties viena technika ar konkrečia objektų kategorija“, – pasakoja pašnekovė.
Pastaruoju metu Evelina daugiausia kuria interjero aksesuarus, tokius kaip žvakidės, veidrodžiai, indai, įvairios talpos smulkmėms laikyti bei keramikos objektai. Tačiau dizainerė teigia, jog ateityje eilės laukia ir kitokie objektai: „Dirbant su smulkesniais objektais ateina poreikis kurti ir didesnio mastelio objektus, tokius kaip baldai, kurių eskizų jau irgi prisikaupė nemažai, jie laukia savo eilės.“
Ieško grožio nenaudojamose medžiagose
Dizainerė teigia, jog kurdama daiktus, medžiagas perdirba priklausomai nuo projekto: „.Ekologija man yra svarbu, tačiau neriboju savęs darbui tik su antrinėmis žaliavomis. Dizaineriui yra svarbu būti lanksčiu, žinoma, tuo pačiu ir sąmoningu projektuojamų procesų atžvilgiu.
Kol kas su antrinėmis žaliavomis esu susidūrusi tris kartus. Mano pirmasis projektas iš perdirbtų medžiagų buvo „GIRIA” – indų kolekcija iš medžių žievių. Antrasis „Raitūzai” – kolekcija iš maždaug šimto metų senumo lubų dekoro lipdinių. Trečiasis, dabar dar esantis procese, yra projektas su marmuro plokščių atliekomis.“
Mintis imtis perdirbimo kūryboje Evelinai kilo ruošiant baigiamąjį diplominį darbą VDA. Jaunosios kūrėjos tikslas buvo išgauti ir sukurti medžiagą, kuri perteiktų miško pojūtį – taip atsirado poreikis panaudoti žievę, medienos atliekas.
„Pats žievių panaudojimas bei jų perdirbimas kilo iš poreikio išgauti natūralų koloritą bei tekstūrą, šiurkštų, lyg neapdirbtą paviršių. Vėliau suvokiau, jog tai, ką darau, yra tvarusis dizainas, kuriame naudoju atliekas remdamasi kulinarijos pagrindais.
Taip atradau savo mėgstamą darbo principą – pradėti nuo medžiagos, pasiduoti procesui ir gauti netikėtą rezultatą. Ieškoti grožio nenaudojamose medžiagose ir suteikti jiems naują vertę“, – teigia E. Kudabaitė.
Su lentpjūve – draugiški ryšiai
Savo darbams kūrėja medžiagų gauna ir iš lentpjūvės. Įgyvendindama savo pirmąjį projektą „GIRIA“, E. Kudabaitė pasakoja, jog su lentpjūve užmezgė draugiškus ryšius. Pašnekovė tikina, jog dabar gali bet kada į ją atvažiuoti ir nieko nesakiusi nueiti pasirinkti žievių tiek, kiek jai reikia. Prireikus – lentpjūvės darbuotojai noriai sutiko pamėginti susmulkinti žieves su turima įranga.
„Senuosius sienų lipdinius gavau iš kolegų Kaune, kurie pasiūlė padaryti projektą iš medžiagos, kuriai tiesiog negalėjau atsispirti. Taip pat yra buvę, kai žmonės kreipiasi į mane norėdami padovanoti medžiagų, likusių nuo gamybos, nes jiems patiko mano indai iš žievių. Kitaip tariant, medžiagos atkeliauja įvairiais keliais kartu su įvairiais projektais“, – teigia Evelina.
Perdirbimo procesas, kūrėjos teigimu, visiškai priklauso nuo medžiagos, su kuria yra dirbama bei nuo pačios idėjos. Vienu atveju antrinė žaliava gali būti minimaliai apdirbama ir panaudojama kaip estetinis sprendimas, kitu – ji gali būti pilnai perdirbama.
„Tai yra kūryba transformuojant. Procesas su daugybe netikėtumų. Pradžioje, jis gali būti labai ilgas, tol, kol surandi tinkamą perdirbimo būdą, vėliau eina pritaikymas, formos atsiradimas“, – apibendrina E. Kudabaitė.
Dizainerė pasakoja, jog susidomėjusių jos darbais visuomet atsiranda: „Vieniems įdomu sužinoti, kas tai per medžiaga, iš ko ji padaryta, kitiems patinka estetika ir bando medžiagai surasti daugiau paskirčių, kiti siūlo bendradarbiauti. Visuomet labai smagu pasiklausyti, kokias asociacijas bei emocijas sukelia mano medžiagos, taip pat išgirsti idėjų, kurios kyla čiupinėjant jas.“
Pastarieji metai – maištas prieš plastiką
Evelina teigia, jog ekologijos, aplinkosaugos klausimai jai svarbūs. Ekologija mergina stengiasi vadovautis ne tik kasdieniniame gyvenime, bet ir kūryboje bei gamyboje. Dizainerė nori labiau tausoti aplinką, kurioje gyvena.
„Mano kuriami objektai kol kas visi yra gaminami iš patvarių, aplinkai draugiškų medžiagų, ribotais kiekiais, dauguma – rankomis. Tai, manau, jau yra vienas iš būdų prisidėti prie ekologijos. Tačiau, žinoma, vien rankų darbu neapsiribosi, todėl ir į masinę gamybą reikia labai atsakingai žiūrėti.
Dizaino srityje ekologija yra be galo svarbi. Manau, ja turėtų vadovautis visi dizaineriai, kadangi jie yra daiktų, kurie yra mūsų visų namuose, pradžios taškas. Pastarasis dešimtmetis ir ypatingai pastarieji keli metai yra visiškas maištas prieš plastiką bei kitas aplinkai nedraugiškas medžiagas.
Tvaraus dizaino pavyzdžiu sėkmingai vadovaujasi daugybė garsių prekės ženklų bei dizainerių, perdirbdami ir savo produkcijai naudodami iš vandenyno surinktą plastiką, grybų pagrindu užaugintą plastiko atmainą, perdirbtą industrinę medieną ir daugybę kitų tvarių medžiagų“, – apie perdirbimo tendencijas pasakoja E. Kudabaitė.
Nuo popieriaus iki perdirbto kraujo
Tvaraus dizaino srityje ypatingai aktyvūs jaunieji dizaineriai, kurie drąsiai eksperimentuoja su netikėčiausiomis medžiagomis. Tuo Evelina įsitikino apsilankiusi Olandų dizaino savaitėje (angl. Dutch Design Week – DELFI), kurioje koncentruojamasi ties ateities dizainu.
„Renginio metu teko pamatyti begales inovatyvių, eksperimentinių medžiagų, pradedant nuo paprasčiausio perdirbto popieriaus blokų bei plastiko ir baigiant perdirbtu krauju bei bioplastiku, pagamintu iš nuotekų bakterijų. Rodos, perdirbti ir gaminti inovatyvias medžiagas galima beveik iš bet kokių atliekų“, – įspūdžiais dalinasi pašnekovė.
Paklausus, ką Evelina galvoja apie aplinkosaugos, ekologijos situaciją Lietuvoje, kūrėja išlieka pozityvi: „Situacija visada yra gera, jei yra bent keli žmonės, užsiimantys tokia veikla, o pas mus tokių kūrėjų yra ne vienas ir ne du. Iš jų ima pavyzdį ir kiti kūrėjai, tokiu būdu augame.
Taip pat, Lietuvoje pradėjo aktyviau veikti Ekologinio dizaino asociacija („Ekoda“ – DELFI), kuri vienija dizainerius, gamintojus, įmones, įstaigas ir organizacijas, dirbančius su tvariuoju dizainu, todėl manau, jog judame gera linkme.“
Ekologija tik antrame plane
Nors, Evelinos nuomone, Lietuva juda tinkama linkme ekologijos bei žiedinės ekonomikos srityse, tačiau kūrėja teigia, jog dalis lietuvių vangiai žiūri į šiuos procesus, nes ekologija jiems visuomet lieka antrame plane: „Manau, nemaža dalis žmonių yra užaugę santvarkoje, kurioje ekologija nebuvo pirmos svarbos klausimas, todėl jie to nesureikšmina, net jei supranta, kokias pasekmes turi jų pačių tarša. Mokyklose, bent jau Lietuvoje, manau, jog aplinkosauga bei ekologija taip pat užima „garbiną“ antrą planą.“
Paklausus E. Kudabaitės, kas, jos nuomone, padėtų kovoti su vyraujančiu besaikiu vartotojiškumu, mergina teigia, jog tai galėtų išspręsti nauja mada: „Žmonės linkę vaikytis madų. Tiesą sakant, net nenutuokiu, kaip šiame amžiuje galima sumažinti vartotojiškumą.
Yra daugybė patarimų internete, kaip jį sumažinti, bet juos skaito ir mėgina vadovautis tik žmonės, suprantantys šią problemą ir norintys pokyčių. Tobuliausia būtų, jei prasidėtų antivartotojiškumo mada, arba kitaip – sąmoningo vartotojiškumo mada.“