Dėmesio centre – savivaldybės
Rugsėjo 27–28 d. Druskininkuose vyksiančioje kasmetinėje konferencijoje-diskusijų forume „Atliekų tvarkymas 2018“ bus pristatytas verslo ir savivaldos teikiamų paslaugų efektyvumo palyginimas. Kodėl jis taip skiriasi, jeigu visi sutinka, kad efektyvus atliekų surinkimo modelis turi būti orientuotas į konkurencingumo ir kokybės skatinimą?
UAB „Ekokonsultacijos“ vadovaujanti partnerė ir konferencijos-diskusijų forumo turinio vadovė Lina Šleinotaitė-Budrienė sako, kad savivaldybės ir regionai turi rimtai rengtis naujam atliekų tvarkymo planavimo periodui, skaičiuodami demografines tendencijas, esamą infrastruktūrą ir kainą gyventojams.
Savivaldybių, regionų atstovai kviečiami diskutuoti, kaip jie elgtųsi, jei tektų vėl keisti atliekų apmokestinimo tvarką, taip pat apie kitus laukiančius iššūkius: kas ir ką realiai darys su biologinėmis, tarp jų ir maisto, atliekomis, ar savivaldybių operatoriai rinks pakuotes ir kas laukia savivaldybių komunalinių įmonių? Dar vienas svarbus klausimas – MBA ir komunalinių atliekų sąvartynų plėtra: kokia bus valstybės pozicija, ar jie išliks ir kaip tai pakeis savivaldybių atliekų tvarkymo sistemas ir kainas gyventojams?
Mažiausios kainos „pinklės“
Tikėtasi, kad į daugelį aktualių klausimų, ypač susijusių su gyventojams nustatoma rinkliava už atliekų tvarkymą, įneš nauja Vilniaus atliekų tvarkymo sistema, tačiau taip neįvyko. Be to, savivaldybių skelbiami viešieji pirkimai taip pat atvėrė sistemos spragas – norėdami laimėti konkursą, paslaugų teikėjai priversti taip mažinti kainas, kad vėliau gaunamos pajamos nepadengia paslaugos teikimo kaštų.
Informacijos apie nekokybiškai teikiamas paslaugas ar neadekvatų apmokestinimą pilna žiniasklaida. Pasak Eugenijaus Rimkevičiaus, UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ vadovo, visi nori gauti atliekų tvarkymo paslaugą už mažiausią įmanomą kainą, o teisinio reguliavimo pinklės ir konkurencija pasiekė piką.
„Teikiamos paslaugos nėra kokybiškai vertinamos ir valdomos. Sudaroma verslo ir viešo sektoriaus priešprieša. Būtina kokybiškos sistemos išlikimo sąlyga – detalus paslaugos monitoringas, procesų skaidrumo (kontrolės) ir atsekamumo užtikrinimas, sistemos valdymo ir paslaugų kaštų optimizavimas, viešojo ir privataus sektoriaus efektyvumo bei darbo našumo didinimas, intelektualių IT sprendimų panaudojimas“, – pabrėžia E. Rimkevičius.
Būtinas visuomenės įsitraukimas
Kodėl daugelis kuriamų valstybinių strategijų, regis, su gerais ketinimais, nepasiekia savo tikslo? Organizacijų konsultantė, ekonomikos doktorantė, bendruomeninio valdymo bei saviorganizacijų tyrėja Irena Pranskevičiūtė-Blaževičė sako, kad tam pirmiausia būtinas visuomenės įsitraukimas.
„Lietuvoje drastiškai didėja praraja tarp valstybės politikos ir visuomenės intereso. Be visuomenės dalyvavimo ir pritarimo, valstybės aparatas yra neįgalus išspręsti tokių fundamentalių ir sisteminių problemų, kaip atliekų tvarkymas. Joks „finansavimas“ nepajėgus nupirkti motyvacijos ir atsakomybės. Jokios bausmės neišgąsdina korupcijos. Tik koprodukcija su visuomene, sprendimų, finansų ir atsakomybės suteikimas bendruomenėms gali pakeisti paveikslą“, – įsitikinusi I. Pranskevičiūtė-Blaževičė.
Pasak jos, šiandien Lietuvoje valdininkija turi įrankius, bet neturi valios. O tai, kaip brangiausias automobilis be kuro, už kurį ir paprastos vežėčios vertesnės. Taigi, pasaulis pereina į naująjį visuomenės evoliucijos etapą, visose valstybės valdymo srityse formuojasi alternatyvios bendruomeninės ekosistemos, iš pamatų ardančios centralizuoto viešųjų paslaugų teikimo bei atliekų valdymo tradiciją.
Plačiau apie visuomenės įsitraukimą į „valstybinį aparatą“ žiūrėkite „Delfi TV Gyvai konferencijoje“, čia.