Turime tik 12 metų
Kas labiausiai teršia orą? Anot tvariosios energetikos inovacijų skatinimo tinklo „EIT InnoEnergy“ generalinio direktoriaus Diego Pavia, Europoje – tai pirmiausia transportas ir šilumos gamybos jėgainės. Nors yra regioninių skirtumų, vis dėlto Europoje dar yra daug miestų, kuriuose nustatoma didžiulė oro tarša, netenkinanti Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamų saugaus oro kokybės rodiklių.
„Toks didelis Europos gyventojų ankstyvų mirčių skaičius – šokiruojantis. Juk čia diegiamos vienos pažangiausių energetikos ir klimato kaitos technologijų, įskaitant ir politines priemones. Mes tikrai esame išradingi ir turime reikalingų išteklių, todėl šiandien smogas neturėtų kelti pavojaus mūsų sveikatai ir gerai savijautai.
Naujausia „Švaraus oro iššūkio“ (angl. „Clean Air Challenge“) mokslinių tyrimų ataskaita rodo, kad Europos pramonė yra pajėgi įgyvendinti reikšmingus pokyčius. Privalome atkreipti dėmesį į naujausias prognozes – turime vos 12 metų, per kuriuos dar galime ką nors pakeisti. Tad privalome veikti dabar“, – sako D. Pavia.
Sutaupytume beveik du šimtus milijardų
Pašnekovas teigia, kad atlikdama „Švaraus oro iššūkio“ tyrimus, „EIT InnoEnergy“ išsiaiškino, kad inovatyvūs transporto sprendimai – esminiai kovojant su oro tarša. Svarbiausias prioritetas – tolesnis elektrinių transporto priemonių populiarinimas ir patogaus bei greito įkrovimo stotelių tinklo plėtojimas.
Išmaniosios transporto sistemos, tokios kaip hibridinės transporto priemonės ar dirbtinio intelekto valdomas eismas, yra patrauklios tiek iš technologinės, tiek ir iš verslo pusės. Kartu su ataskaitoje įvardintomis švaresnėmis šilumos gamybos technologijomis, įvairaus amžiaus Europos šalių gyventojai gaus didžiulę naudą dėl teigiamo poveikio sveikatai, kai oro užterštumas sumažės.
„Na, o finansinė nauda šiuos sprendimus įgyvendinus iki 2025 m. – akivaizdi, nes sutaupytume 183 milijardus eurų“, – tegia D. Pavia.
Svarbus kiekvieno pasirinkimas
Vis dėlto tvariosios energetikos rinka viena pati negali šio iššūkio išspręsti. Anot D. Pavia, šiam tikslui pasiekti reikalingos politikos formavimo priemonės, padedančios įveikti kliūtis, su kuriomis susiduriame, siekdami užtikrinti investicijas ir skatindami transporto technologijų praktinį pritaikymą.
Atsiranda daug galimybių sinergijai tarp skirtingų sektorių – transporto, šilumos gamybos, energijos saugojimo ir atsinaujinančios gamybos. Tam, kad tai taptų realybe, reikalingas labiau integruotas bei holistinis požiūris tam, kad sukurtume visa apimančią sistemą tvariam augimui.
„Tai nėra tik valdžios ar rinkos klausimas, visuomenė taip pat turi įsitraukti į kovą su oro tarša: nuo verslo ir viešojo sektoriaus iki šeimų – kiekvieno iš mūsų sprendimai turi įtakos“, – sako D. Pavia.