Stebimas atsinaujinančių išteklių daugėjimas
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus teigimu, labai tiksliai nuspėti, kaip viskas energetikoje atrodys tada, kai šiuo metu universitetą baigiantys energetikos specialistai išeidinės į pensiją, yra sunku, tačiau galima įvertinti pagrindines tendencijas, kurios matomos viso pasaulio energetikoje.
„Visų pirma, mes matome intensyvų perėjimą prie vis didesnio atsinaujinančių išteklių panaudojimo elektros energijos gamyboje. Visose investicijose į energetiką pasaulyje jau dabar vyrauja investicijos į atsinaujinančią energetiką, daugiausiai – į saulės ir vėjo elektrines. Beveik visos naujos elektrinės Lietuvoje yra vėjo, saulės, biokuro, biodujų elektrinės“, – teigia M. Nagevičius.
Praeitais metais elektros gamyba iš atsinaujinančių išteklių Lietuvoje sudarė jau beveik 20 proc. viso Lietuvos elektros poreikio. Numatoma, jog ateityje ši dalis bus dar didesnė.
M. Nagevičius pastebi dar vieną vyraujančią tendenciją energetikoje – jos decentralizaciją, kai vietoje didelių gigantiškų elektrinių atsiranda šimtai ir tūkstančiai mažų elektrinių, esančių arčiau elektros vartotojų.
„Galėčiau prognozuoti, kad daugelis piliečių tiesiogiai ar netiesiogiai savo nuosavybėje turės energijos gamybos įrenginius. Tokie dalykai, kaip nuosava saulės elektrinė ant stogo ar bendrai su kaimynais valdoma vėjo elektrinė bus įprastas reikalas kur kas anksčiau, nei 2050 metais“, – mano jis.
Tikisi didelių elektros panaudojimo pokyčių
Trečia vyraujanti tendencija, pagal pašnekovą, yra energetikos skaitmenizacija, išmanumas, energijos vartotojų aktyvus įtraukimas į energetikos rinką.
Ketvirta vyraujanti tendencija, pasak M. Nagevičiaus, yra transporto elektrifikacija. Jau dabar Lietuvoje galima pastebėti gatvėje važinėjančius elektra varomus elektromobilius.
„Vertinant greitą jų pigimą ir tobulėjimą, galima spėti, kad iki šio amžiaus vidurio elektromobiliai vyraus transporte, lygiagrečiai bus išvystyta visa elektromobilių pakrovimo infrastruktūra. Spėčiau, kad ateityje matysime ir vis dažnesnį šildymą naudojant elektrą, šilumos siurblių technologijas. Todėl spėčiau, kad elektros vartojimas Lietuvoje augs, nepaisant vis efektyvesnio tos elektros vartojimo“, – spėja pašnekovas.
Paskutinė M. Nagevičiaus pastebima tendencija energetikoje – vis didesnė jos sistemų bei rinkų integracija pasaulyje, kai elektra, gaminama vienoje vietoje, gali būti suvartojama už tūkstančių kilometrų. Tam jau dabar pasaulyje yra naudojami ypač aukštos įtampos nuolatinės srovės mažos varžos kabeliai, leidžiantys elektrą su mažais nuostoliais perduoti ilgais atstumais.
Tikslus paskyrė trims skirtingiems etapams
Energetikos ministerijos atstovas Andrius Jovaiša atkreipia dėmesį į tai, jog Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje iškelti tikslai ir uždaviniai, kuriuos siekiama įgyvendinti trimis etapais: vieni tikslai turi būti įgyvendinti iki 2020 m., kiti – iki 2030 m. ir 2050 m. Skirtingais laikotarpiais dėmesys bus koncentruojamas į skirtingas priemones.
Iki 2020 m. ketinama koncentruotis į energetinį saugumą – šiuo laikotarpiu siekiama energetikos sistemos integracijos į ES, užsibrėžta didinti energijos vartojimo efektyvumą, vykdyti subalansuotą ir tvarią atsinaujinančių energetinių išteklių plėtrą, optimizuoti ir modernizuoti energetikos infrastruktūrą, išpirkti SGD terminalą.
Iki 2050 m. planuojama, kad 80 proc. šalies energijos poreikio bus pagaminama iš netaršių, neišskiriančių į aplinką šiltnamio efektą sukeliančių dujų, šaltinių. Užsibrėžtas dar vienas didelis tikslas – šimtaprocentinis vietinės elektros energijos gamybos lygis bendrame šalies elektros suvartojime. Tai reiškia, kad visą mums reikalingą energiją pasigaminsime patys.
Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje iškelti Lietuvos interesai ES energetikos politikos tikslų atžvilgiu:
1. ES energijos vidaus rinkos užbaigimas. Ilgą laiką buvusi izoliuota nuo ES energijos vidaus rinkos ir tinklų, Lietuva remia ES infrastruktūrines, reguliacines ir finansines priemones, skirtas šalies energetikos sektoriaus tolesnei integracijai į ES energijos vidaus rinką, išnaudojant jos teikiamus privalumus didesnio energetinio saugumo, konkurencingumo ir darnios plėtros aspektais. Visiškai integruota ir efektyviai veikianti ES energijos vidaus rinka yra prioritetinis Lietuvos tikslas;
2. Energetinio saugumo ES Baltijos jūros regione užsitikrinimas. Bus siekiama, kad kuo sparčiau ir visapusiškai būtų įgyvendintos Europos Sąjungos Energetinio saugumo strategijos nuostatos, ir kad šios strategijos priemonių įgyvendinimo rezultatai būtų reguliariai peržiūrimi ES lygiu;
3. ES klimato kaitos ir energetikos politikos tikslų įgyvendinimas. Bus skatinama subalansuota ES atsinaujinančių energijos išteklių plėtra. Įsipareigojimai vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai po 2020 m. turi būti pagrįsti naštos pasidalinimo principu, užtikrinančiu kiekvienos ES valstybės narės atitinkamą indėlį, siekiant atsinaujinančių energijos išteklių tikslo ES lygiu 2030 metams;
4. Adekvati ES ilgalaikio finansinio programavimo politika. Bus siekiama ES finansinių instrumentų energetikos infrastruktūrai ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymui tęstinumo ir adekvataus finansavimo siekiant sumažinti finansinę naštą Lietuvos vartotojams;
5. ES išorės energetikos politikos stiprinimas. ES išorės energetikos politikos stiprinimas, koordinuoti ES valstybių veiksmai ir jų solidarumas krizių atvejais didina ir Lietuvos saugumą. Todėl taip pat bus siekiama stiprinti ES dialogą su svarbiausiais energetinių išteklių tiekėjais, ypač su JAV, Kanada, Norvegija ir Australija.