Kaip teigiama pranešime spaudai, didesnio energetinio efektyvumo technologijas jau pritaikiusių įmonių atstovai skaičiuoja sutaupytus šimtus tūkstančių eurų ir pabrėžia, kad šių sprendimų vertė vien finansais neapsiriboja. Tarp aiškiausiai apčiuopiamų naudų pažymimas konkurencinio pranašumo rinkoje įgavimas, turto vertės auginimas, sėkmingesnė kova dėl aukštus standartus nustatančių pirkėjų, efektyvesnis rizikos valdymas ir palankesnis įvaizdis pritraukiant naujų darbuotojų.
Ne paskutinėje vietoje ir taršos bei tvarumo rodikliai, kurių pagerinimu gali džiaugtis socialiai atsakingos bendrovės. Maža to, Europos Sąjungos (ES) numatyta kovos su klimato kaita kryptis nežada šviesių perspektyvų šiuos sprendimus ignoruojančioms įmonėms – jau netolimoje ateityje joms gali tekti susidurti su teisinio reguliavimo iššūkiais.
Kaip teigia Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA) direktorė Lina Blaževičiūtė, energetinis efektyvumas yra neatsiejamas socialiai atsakingo verslo atributas. Lengviausias būdas įmonėms pradėti eiti socialaus atsakingumo keliu – atsispiriant nuo kaštų mažinimą užtikrinančių sprendimų.
„Tačiau vien finansine nauda energetinio efektyvumo technologijos nepamatuojamos – pliusų yra begalė, – įsitikinusi L. Blaževičiūtė. – Vis dažniau girdžiu ir iš LAVA narių, kad jie nori diegtis energetinio efektyvumo technologijas ir siekti tvaresnės veiklos, nes tai padeda pritraukti investicijas.
Pavyzdžiui, turime banką, investuojantį tik į tas įmones, kurios vykdo veiklą socialiai atsakingai. Tokios bendrovės netgi turi įrodyti, kad jos taupo energiją, kad atitinka įvairius kitokius socialiai atsakingos veiklos reikalavimus. Ir tokių pavyzdžių daugėja.“
Efektyvumas ir rizikų valdymas
Atsakingo vartojimo privalumus savo pavyzdžiais geriausiai iliustruoja energetinio efektyvumo technologijų naudos vaisius jau raškančių įmonių atstovai.
„Klaipėdos medienos“ vyriausiasis energetikas Justinas Daugmaudis teigia, kad energetinio efektyvumo technologijos bendrovei leido gerokai optimizuoti resursų sunaudojimą ir suteikė tam patogesnes priemones.
„Be įvairių smulkesnių mūsų įsidiegtų sprendimų, kaip LED apšvietimas, vienas svarbiausių patobulinimų – apskaitos sistema. Ji suteikia galimybes stebėti visus įmonės vartotojus, transformatorius, reaktyvinės energijos vartojimą, dujų suvartojimą – daugybę parametrų, kurie leidžia analizuoti ir efektyviau valdyti išteklius net nuotoliniu būdu.
Būna gamyboje sustojimų, ir aš galiu net namuose pasižiūrėti, kaip ir kada sustabdyti atskiri įrengimai – taip užtikrinama galimybė tikslesnei panaudojimo kontrolei. Galint aiškiai matyti smulkius procesus, kontroliuoti, atlikti pokyčius, vėliau valdymas ištobulėja tiek, kad nebelieka jokių pastabų“, – techninę pusę atskleidžia J. Daugmaudis.
Jo teigimu, įmonėje įsidiegtos modernios technologijos leidžia per metus sutaupyti 2604 megavatvalandes elektros energijos.
„Visi įdiegti sprendimai atitiko lūkesčius, o atsipirkimas pakankamai greitas, todėl kasmet tam numatome biudžetą ir toliau modernizuojame įrangą“, – pažymi „Klaipėdos medienos“ vyriausiasis energetikas.
Uostamiesčio bendrovė yra baldų gamybos ir prekybos koncerno IKEA tiekėja, todėl, norėdama užsitikrinti švedų milžinės užsakymus, siekia tvaresnės įmonės veiklos.
„Įmonių tvarumo rodikliai IKEA yra vienas iš svarbių kriterijų atsirenkant tiekėjus“, – pažymi J. Daugmaudis.
L. Blaževičiūtė priduria, kad tarp įmonėms svarbesnių veiksnių ir dar vienas teigiamas energetinio efektyvumo technologijų faktorius yra rizikų valdymas.
„Mes dažnai, kalbėdamiesi su įmonėmis, susiduriame su šiuo aspektu. Bendrovės, ypač gamybinės, kurių veiklose elektros energijos kaina sudaro didelę dalį kaštų, privalo mąstyti į priekį: kokie bus resursai ateityje ir kaip suvaldyti galimus kaštų svyravimus. Efektyvumo didinimas leidžia optimizuoti rizikų valdymą, jeigu pakyla energetinių resursų kaina“, – atkreipia dėmesį LAVA vadovė.
Kuria papildomas vertes klientams
Kokio masto efektą gali sukelti net ir smulkūs pokyčiai, atskleidžia bendrovės „Prekybos miestelis Urmas“ pavyzdys. Įmonė pakeitė prekybinių patalpų senas apšvietimo lempas į modernius LED šviestuvus. Bendrovės rinkodaros vadovas Jonas Plenta sako, kad sprendimą modernizuoti apšvietimo sistemas paskatino ne vien finansinė nauda, bet ir sutrumpėjęs priežiūros laikas bei tvaresnės veiklos paieška.
„Šių lempų ir gyvavimo laikas yra ilgesnis, tad taip dar labiau prisidedame prie aplinkos taršos mažinimo ir kuriame papildomas vertes savo klientams“, – sako J. Plenta.
Anot jo, sprendimas visiškai pateisino bendrovės specialistų lūkesčius.
„Dabar galime klientams pasiūlyti patrauklesnį produktą – šiuolaikiškesnes nuomojamas patalpas, kuriose galima sutaupyti aptarnavimo išlaidų ir prisidėti prie gamtos saugojimo. Todėl vien šiuo sprendimu neapsiribojame – esame numatę analogiškai keisti lauko ir likusių vidaus patalpų apšvietimą. Taip pat diegsime nuotolinį apšvietimo valdymą ir kitas infrastruktūros sistemas“, – atskleidžia J. Plenta, pažymėdamas, kad įmonė vykdo ir daugiau aplinkos apsaugos projektų.
Atnaujinus apšvietimą, „Prekybos miesteliui Urmas“ per metus pavyko sutaupyti 1217 megavatvalandžių elektros energijos. Į šį sprendimą verslininkai investavo 200 tūkst. eurų.
Panašius skaičius fiksuoja ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose prekybos centrus „Akropolis“ valdančios bendrovės. Vien pakeitus prekybos centruose liuminescencines ir kaitrines lempas šiuolaikiškomis LED tipo lemputėmis, per metus bendrovės „Ozo turtas“, „Taikos turtas“ ir „Aido turtas“ deklaravo „Energijos skirstymo operatoriui“ (ESO) sutaupiusios 1013 megavatvalandžių energijos.
Palengvina darbuotojų paiešką
Energetinio efektyvumo technologijos nesvetimos ir valstybinėms įstaigoms. Šiame kontekste ypač išsiskiria Respublikinė Kauno ligoninė, kuri ėmėsi kompleksinių priemonių. Anot ligoninės Inovacijų ir plėtros koordinatoriaus Andriaus Statkevičiaus, tam įstaiga per ketverius metus skyrė 3 mln. eurų.
„Buvo atlikti stogo, išorinių pastato sienų, cokolio, perdangų, kurios ribojasi su išore, rūsio perdangos ir grindų ant grunto šiltinimo darbai, pasikeitėme duris, langus – į mažiau šilumai pralaidžius. Taip pat modernizavome karšto vandens, šildymo ir vėdinimo, rekuperacijos sistemas, o skysto kuro katilinę pakeitėme į biokuro. Be to, įsirengėme atsinaujinančių energijos išteklių įrengimus – saulės kolektorius ir šilumos siurblį“, – priemones vardija A. Statkevičius.
Ligoninės Inovacijų ir plėtros koordinatoriaus teigimu, neginčijama energetinio efektyvumo technologijų diegimo paskata – šildymo ir elektros energijos išlaidų taupymas.
„Tačiau taip pat pabrėžčiau ir pacientų bei gydymo įstaigos darbuotojų sąlygų gerinimą ir pastatų vertės didinimą. Tai svarbu tiek įstaigai reprezentacine prasme, tiek galiausiai pritraukiant naujus darbuotojus į ją“, – pažymi A. Statkevičius. Jo teigimu, per metus Kauno ligoninė deklaravo ESO sutaupiusi 1356 megavatvalandes energijos.
LAVA direktorės teigimu, darbuotojų pritraukimas tampa vis svaresniu veiksniu tvaresnę veiklą pasirinkusioms įmonėms.
„Tenka vis dažniau girdėti iš mūsų narių ir įdarbinimo agentūrų, tą patį rodo ir įvairūs tyrimai, kurių išvadose teigiama, kad šiuolaikiniam darbuotojui yra svarbu, kokioje įmonėje jis dirba. Auga tendencija, kad darbuotojai dažniau renkasi socialiai atsakingą verslą. Dirbti tokioje įmonėje, kuri veiklą vykdo atsakingai, nori vis daugiau žmonių“, – naudas akcentuoja L. Blaževičiūtė.
Bendra strategija – iki 2030 metų
ES numatyta kovos su klimato kaita kryptis signalizuoja tiek valstybėms, tiek verslui, kad aplinkosaugos sprendimus ignoruojantiems subjektams jau netolimoje ateityje gali tekti susidurti su teisinio reguliavimo iššūkiais. ES lyderiai 2014 metais pasirašė klimato ir energijos vartojimo strategiją, kuri numato tikslus iki 2030 metų ženkliai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą – 40-čia procentų palyginus su 1990 metų lygiu.
Atsižvelgiant į šį planą, atskiroms ES šalims numatyti konkretūs tikslai – Lietuvai šioje strategijoje skirtas uždavinys iki 2030 m. sumažinti minimus taršos rodiklius 9 procentais palyginus su 2005 m.
Siekiant riboti elektros energijos vartojimo augimą, didžiausias dėmesys natūraliai skiriamas vartojimo efektyvumo didinimui pramonės ir paslaugų sektoriuose, kuriuose suvartojama daugiau nei 60 proc. visos galutinės elektros energijos. Belieka tik laiko klausimas, kada valstybės lygmeniu bus taikomi teisiniai reguliavimai, kurie nepasirengusioms įmonėms gali brangiai kainuoti.
Vienu iš ryškesnių pavyzdžių galima laikyti pasaulyje neseniai garsiai nuskambėjusias automobilių pramonės istorijas, kurios atsirado dėl jų iš esmės prasto pasirengimo taršos reguliavimams.
Ateityje didesni iššūkiai laukia ir žemės ūkio sektoriaus, kuris sukuria trečdalį viso pasaulyje išmetamo anglies dvideginio emisijų. Prie kompiuterių saugiai parimti negali ir sparčiausiai besiplečiančios informacinių technologijų ir su jomis susijusios pramonės atstovai, kurie jau dabar įvardijami tarp didžiausių energijos vartotojų pasaulyje, taip prisidedančių prie gausesnio šiltnamio efektą sukeliančių dujų sugeneravimo.