Kaip rašoma atsiųstame pranešime spaudai, tarša plastiko atliekomis kasmet tampa vis rimtesne problema. Ypač vandenynuose, kuriuose plastikas sudaro 82 proc. visų šiukšlių. Didžioji dalis plastiko šiukšlių juose – vienkartinio naudojimo plastiko gaminiai, kuriuos ES nusprendė griežtai riboti.
Mažyčiai plastikiniai kamšteliai turi didelės reikšmės – kartu su plastikiniais buteliais jie yra dažniausiai aptinkamos vienkartinio plastiko atliekos. Dėl to ES patvirtino direktyvą, kurioje iškėlė tikslą iki 2029 m. kasmet surinkti bent 90 proc. PET pakuočių. Kad jų kamšteliai netaptų dar vienu taršos šaltiniu, jie turės būti tvirtinami prie pakuočių.
Tačiau Lietuvos verslams toks reikalavimas atrodo ne tik perteklinis, mat sprendžia nesamą problemą, bet dar ir pareikalausiantis nemažų investicijų.
Problema, kurios nėra
„Pasisakėme prieš reikalavimą tvirtinti kamštelius. Pagrindinis mūsų argumentas – Lietuvoje nėra tokios problemos kaip tarša užstatinės taros plastiko kamšteliais. Taip, iš ankščiau yra likę kamštelių, tačiau dabar turime užstato sistemą, kuri garantuoja labai aukštą pakuočių, o kartu ir jų kamštelių gražinimą – kol kas nė vienai šaliai nepavyko startuoti taip sėkmingai kaip mums. Kiek žinau, didžioji dalis pakuočių sugrąžinamos užsuktos“, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktorė Raminta Radavičienė.
Jos žodžius patvirtina ne pelno organizacijos VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas Gintaras Varnas. „Dauguma mus pasiekiančių PET pakuočių atkeliauja su kamšteliais. Tikslių skaičių neturime, bet manau, kad neužsukti būna tik keli procentai taros, taigi, apie 95–97 proc. pakuočių grąžinamos su kamšteliais.
Ir tokie rezultatai suprantami. Juk užsukta PET pakuotė lengvai išsaugo pirminę formą, o tai – būtina sąlyga norint ją sugrąžinti ir atsiimti užstatą“, – teigia USAD vadovas, kurio organizacija pernai surinko 582 mln. vienkartinių gėrimų pakuočių. 342 mln. iš jų buvo PET pakuotės.
Nors PET pakuotes galima grąžinti ir be kamštelio, G. Varnas ragina gyventojus jas grąžinti užsuktas. Taip ne tik mažinama potenciali tarša, bet ir menkėja galimybė, kad dėl pakuotės deformacijos jos nepavyks grąžinti.
Gali tekti mokėti tiek verslui, tiek vartotojams
„Į direktyvą žvelgiame atsargiai“, – taip apie vadinamąją ES vienkartinio plastiko direktyvą kalba Lietuvos natūralaus mineralinio vandens gamintojų asociacijos valdybos narys Robertas Šnaras.
„Gėrimų gamintojai ir importuotojai – pagrindiniai užstato sistemos subsidijuotojai. USAD puikiai sprendžia tiek taršos PET pakuotėmis, tiek jų kamšteliais problemą. ES nutarė su tarša PET tara ir plastiko kamšteliais kovoti atskirai. Nebuvo suprasta, kad tai ne dvi atskiros, o viena problema, kurią išsprendžia užstato sistema“, – teigia pašnekovas.
Pasak R. Šnaro, toks nepastabumas gali brangiai kainuoti. Nors vartotojui kamštelio permaina – menkas pokytis, tačiau verslams tai toli gražu nėra smulkmena, mat ji reikš papildomas išlaidas naujai įrangai bei linijų modifikavimui.
Tikisi išimties
„Tokiems pakeitimams paprastai reikia nemažų investicijų, kurios, savo ruožtu, gali paveikti galutinę produkto kainą. Ir visa tai tik tam, kad būtų sprendžiama Lietuvoje neegzistuojanti problema, mat jau dabar USAD surenka 92 proc. į šalies rinką išleidžiamų PET pakuočių, kurių dauguma grįžta su kamšteliais. Kamštelių tvirtinimas aktualus nebent tose šalyse, kurios neturi užstato sistemos“, – įsitikinęs pašnekovas.
Lietuvos gėrimų gamintojai tikisi, kad šalims, įsivedusioms užstato sistemą, teisės aktuose bus numatyta išimtis ir kamštelių tvirtinimas nebus privalomas toms pakuotėms, kurios jau įtrauktos į užstato sistemą.
R. Radavičienė sutinka, kad ES direktyva priimta iki galo jos neišdiskutavus. „Mūsų vertinimu, užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių kamštelių tvirtinimas – perteklinis reikalavimas. Jį galima būtų taikyti tik ten, kur tokia problema egzistuoja.
Juk apskritai pati direktyva ir joje numatyti tikslai skatina užstato sistemų plėtrą. Dabar USAD atstovai kviečiami į kitas valstybes pristatyti Lietuvos patirtį. Tad užstato sistemų diegimas ir galėtų būti tas reikiamas efektyvus sprendimas“, – įsitikinusi ekspertė.