Kaip rašoma europarl.europa.eu, prieš Jungtinių Tautų COP25 klimato kaitos konferenciją Madride gruodžio 2–13 d., Parlamentas ketvirtadienį patvirtino rezoliuciją, skelbiančią klimato ir aplinkos krizę Europoje ir pasaulyje. Parlamentas taip pat nori, kad Europos komisija užtikrintų, jog visi atitinkami teisėkūros ir biudžeto pasiūlymai būtų visiškai suderinti su tikslu apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5 ° C.
Atskiroje rezoliucijoje EP ragina ES kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki 2050 m. JT klimato kaitos konvencijai pateikti savo strategiją, kaip kuo greičiau pasiekti klimato neutralumą. EP nariai taip pat ragina naująją Europos Komisijos pirmininkę Ursula von der Leyen į Europos žaliąją sutartį įtraukti 20 proc. tikslą iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 55 proc.
Aviacijos ir laivybos išmetamųjų teršalų mažinimas visame pasaulyje
Europarlamentarai sako, kad dabartinės aviacijos ir laivybos ambicijos neatitinka būtino išmetamųjų teršalų mažinimo. Jie sako, kad visos šalys turėtų įtraukti tarptautinės laivybos ir aviacijos išmetamus teršalus į savo nacionalinius įnašo planus (NDC) ir paraginti Komisiją
pasiūlyti jūrų sektorių įtraukti į ES prekybos taršos leidimais sistemą (ETS).
Daugiau finansinės paramos kovai su klimato kaita
ES šalys turėtų bent dvigubai padidinti savo įnašus į tarptautinį ekologinio klimato fondą, sako Parlamentas. ES valstybės narės yra didžiausios viešojo klimato finansavimo teikėjos, o ES biudžetas turėtų visiškai atitikti jos tarptautinius įsipareigojimus. Jie taip pat pažymi, kad išsivysčiusių šalių pažadai neatitinka bendro tikslo – iki 2020 m. skirti 100 mlrd. dolerių per metus.
Galiausiai Parlamentas skubiai ragina visas ES šalis iki 2020 m. nutraukti visas tiesiogines ir netiesiogines iškastinio kuro subsidijas.
„Europos Parlamentas ką tik priėmė ambicingą poziciją atsižvelgiant į artėjančią COP25 konferenciją Madride. Atsižvelgiant į nepaprastą klimato ir aplinkos situaciją, būtina iki 2030 m. sumažinti 55 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Be to, likus kelioms savaitėms iki komunikato dėl ekologinio susitarimo paskelbimo, Parlamenta taip siunčia aiškią ir savalaikę žinią Europos Komisijai“, – pirmadienį vykusioje diskusijoje kalbėjo Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pirmininkas Pascal Canfin.
Rezoliucija dėl klimato ir aplinkos krizės paskelbimo buvo priimta 429 nariams balsavus už, 225 – prieš ir 19 susilaikius. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl COP25, už balsavo 430, prieš – 190, susilaikė – 34.
Kelios šalys, vietos administracijos ir mokslininkai paskelbė, kad mūsų planeta susiduria su nepaprasta klimato situacija.
Europos Komisija jau pasiūlė tikslą, kad iki 2050 m. išmetamų teršalų kiekis būtų lygus nuliui, tačiau Europos Vadovų Taryba vis dar jo nepritarė, nes prieštarauja Lenkija, Vengrija ir Čekija.
Minėtasis COP25 susitikimas vyks Madride gruodžio 2–13 d. Europos Parlamento pirmininkas Davidas Maria Sassoli dalyvaus oficialiame atidaryme. Europos Parlamento delegacija, vadovaujama Baso Eickhouto, lankysis gruodžio 9–14 d.