Kauno eglutės kūrėja: nesu ekologė
Minėtuosius papuošimus iš vienkartinių plastiko šiaudelių gaminanti kūrėja Jolanta Šmidtienė patikino, kad šiemet bus sunaudota apie 2–3 mln. naujų vienkartinių šiaudelių, pagamintų Lenkijoje. Atsakydama į klausimą, kaip toks eglutės puošybos būdas siejasi su ekologija ir vienkartinių plastikų vengimu, J. Šmidtienė nurodė, jog ji yra eglučių kūrėja, menininkė, o ne ekologė.
„Tai yra priemonė (plastikiniai šiaudeliai – DELFI) ir įrankis sukurti objektui. Mano tikslas nėra padaryti ekologinę eglutę, tai yra pigi, skaidri, tinkama kūrybai medžiaga. Bet aš esu atsakinga, todėl yra tokia įmonė UAB „Gerovė”, kuri užsiima žiedinės ekonomikos veikla, kuomet iš produkto yra perdirbimas kitas produktas.
Su jais aš turiu draugišką sutartį ir kiekvienais metais mes apsprendžiame, kur bus padėtos medžiagos, kurios buvo panaudotos papuošimams. <...> Bet kokiu atveju, tai yra naujas šiaudelis, o ne išgertas ir išmestas”, – teigė J. Šmidtienė.
J. Šmidtienė taip pat pabrėžė, kad daugkartiniam naudojimui skirtos eglutės yra gaminamos iš „tos pačios plastmasės” ir, anot pašnekovės, jos dar net ir kenksmingesnės nei Kauno eglutei naudojami vienkartiniai šiaudeliai, nes pastarieji iš „maistinio plastiko”: „Kontroliuojamoje erdvėje toks plastikas gamtos tikrai neterš.”
Kviečia net nevažiuoti į Kauną
Viešame Kauno savivaldybės rengiamame kalėdinės eglės įžiebimo renginyje, feisbuke diskusiją apie neigiamą vienkartinių plastikinių šiaudelių ir plastiko įtaką aplinkai pradėjusi Urtė Žukauskaitė-Zabukė negailėjo pastabų šiųmetei Kauno eglei. U. Žukauskaitė-Zabukė laikinosios sostinės eglę pavadino liūdniausia egle Lietuvoje bei „moraline beskonybe” ir paskatino į Kauną nė nevažiuoti.
Į šią U. Žukauskaitės-Zabukės pastabą Kauno miesto savivaldybė atsakė komentuodama: „Dėkojame už nuomonę, tačiau norėtume informuoti, kad visi iki vieno šiaudeliai, kurie bus panaudoti eglutei bei dekoracijoms, po to bus atiduoti perdirbimui, tad į aplinką nepateks, kaip nutiktų juos naudojant pagal paskirtį. Tai galima sakyti, kad šis sprendimas yra ekologiškesnis nei pastatyti kažką iš nukirsto medžio – šio sprendimo dėka į aplinką nepateks net 4 milijonai plastikinių šiaudelių. Gražių ir tikrų Jums artėjančių Kalėdų bei ramių švenčių.”
Visgi reiktų pastebėti, kad Kauno eglei sunaudojami milijonai naujų vienkartinių plastikinių šiaudelių, nors ir ketinama juos perdirbti, nemažina taršos plastiku, nes prekybininkai suskubs šią išparduotą rinkos dalį užpildyti naujais vienkartiniais šiaudeliais.
Vis dėlto, natūralaus medžio šakų ar visos eglės panaudojimas Kalėdoms, ekologiniu požiūriu, kur kas vertingesnis, nes irdamas medis nesukelia tokios taršos, kaip plastikas. Galiausiai jis visiškai sunyksta, o plastikas gali irti ir ne vieną šimtą metų, suskildamas į mikroplastikus ir taip užteršdamas mūsų ekosistemas.
Plastikas Kauno eglę lydi jau ne pirmus metus
Pokalbio metu J. Šmidtienei priminus, kad vienkartiniai šiaudeliai paprastai yra neperdirbami ir nerūšiuojami, pašnekovė su šiais teiginiais sutiko, bet pabrėžė, kad iš jų gali būti gaminami kiti dalykai, pavyzdžiui, menininkė nurodė, jog tokius šiaudelius paskui galima smulkinti ir naudoti apšiltinime ar net kitoms dekoracijoms: „Šiaip jie ir yra problema, kad jie yra šiaip neperdirbami, todėl jie ir išsimėto, kai tai yra nekontroliuojama.
Kai tai yra sukontroliuojama, tada yra visai kitaip. Bet aš sakau, aš esu menininkas ir aš šitų dalykų per daug neišmanau, bet šiukšlint irgi nenoriu, todėl pasitikiu profesionalais ir su jais dirbu. Ir nei viena mūsų eglutė nebuvo tiesiog išmesta arba sudeginta.”
Vienkartinio plastiko panaudojimas Kauno eglutės dekoracijoms gaminti jokia naujiena. Jis naudojamas jau ne pirmus metus, pavyzdžiui, 2010 m. eglutės „šerkšnui” pagaminti buvo naudojama plastikinė maistinė plėvelė.
2011 m. laikinosios sostinės eglei pagaminti buvo panaudota 32 tūkst. plastikinių butelių, dalis jų buvo surinkta iš kauniečių, kita dalis buvo nupirkta iš gamintojų, bet, pasak J. Šmidtienės, perkami buvo brokuoti buteliai. Plastikiniai buteliai vėliau, anot J. Šmidtienės, buvo perduoti perdirbėjams.
2013-aisiais baltos spalvos pynėms buvo panaudoti plastikiniai maišeliai, kurie vėliau buvo išdalinti vykdant akciją „Darom”. 2014 m. Kauno kalėdiniams papuošimams buvo naudojami plastikiniai puodeliai, tačiau, kas iš jų buvo perdirbta, J. Šmidtienė tiksliai nepamenanti: „UAB „Gerovė” tuos puodelius surinko ir atrodo, kad panaudojo gal baldų gamyboje. Žodžiu, ne į šiukšlynus išvažiavo.”
Ekologinis aspektas – ne pagrindas
Pasiteiravus J. Šmidtienės, kodėl neieškoma „žalesnių” alternatyvų, o plastikas tampa tendencingu Kauno kalėdiniu palydovu, pašnekovė dar kartą pakartojo, kad ji yra menininkė bei įvardijo kaip suvokia ekologišką alternatyvą: „Miestas ar savivaldybė galėtų spręsti, ir pavyzdžiui, pasodinti eglę ir ją kiekvienais metais puošti vienodai, vienodais stikliniais bumbulais.
Aš suprantu, tai būtų ekologija. Tačiau yra ir kitokių puošimo būdu visam pasaulyje ir šiemet eglę puošiu aš ir man išeina taip ir man taip gaunasi.”
Pasiteiravus, ar ekologinis aspektas yra svarbus J. Šmidtienei, ji patikino, kad jai tai nėra pagrindas: „Aš nesiruošiu teršti, jei man būtų nesvarbu, aš neturėčiau partnerių, kurie pasirūpina, kad visa tai nebūtų išmesta.”
Abejoja, kas iš tiesų yra ekologija
Anot J. Šmidtienės, naudodama papuošimams vienkartinį plastiką, ji nepaskatina žmonių naudoti vienkartinių indų ir bandė paaiškinti, kaip reiktų suvokti Kauno kalėdinius papuošimus: „Atvirkščiai, kiekvienas geriantis kokteilį su šiaudeliu ir jį pametęs kažkur, sukuria didelį kiekį atliekų.
<...> Įsivaizduokite, kiek per vasarą buvo sunaudota vienkartinių šiaudelių, į papuošimus mes sudėsime gal tik pusę. Kaip tu žmogui kitaip paaiškinsi, kaip tiek daug plastmasės? Juk vienas šiaudelis atrodo smulkmena, bet kuomet tu sudedi daug šiaudelių į vieną ir parodai kokia tai yra masė, tada gal žmonės gali pagalvot, kodėl šiaudeliai yra uždraudžiami. Tai yra vizualizacija ir mes nieko neišmesim.
Gal kas pradės rinktis šiaudelius ir pasigamins kalėdinį žaisliuką. Aš neskatinu daugiau vartot, aš atkreipiu dėmesį, galbūt netyčia, bet taip gavosi. Ir tai nėra mano gyvenimo tikslas juos (žmones – DELFI) mokint ar ką. Aš savo pavyzdžiu galiu parodyt, kad juos (vienkartinius šiaudelius – DELFI) reikia sutvarkyti ir perdirbt ir panašiai. <...> Medžių kirtimas, naudojimas iš gamtos – irgi galim pradėti ginčytis kas ta ekologija, ar tai yra gerai? Gal atsakingas vartojimas yra geriau. Plastikas nėra blogybė, jei jis yra teisingai vartojamas.”
Tokie papuošimai rodo kauniečiams pavyzdį
UAB „Gerovė” vadovė Živilė Ramoškienė patvirtino, kad Kauno kalėdiniams papuošimams naudojami vienkartinio plastiko gaminiai yra perdirbami. Ž. Ramoškienė teigė, kad plastikas nėra kaltas dėl taršos, dėl to kaltas mūsų neatsakingas vartojimas, o vienkartinio plastiko panaudojimas kalėdiniams papuošimams bei jo perdirbimas pasibaigus šventėms kaip tik parodo kauniečiams, kaip veikia žiedinės ekonomikos principas.
Tiksliai nurodyti, kas bus pagaminta iš šiemet naudojamų skaidrių vienkartinių šiaudelių pokalbio metu Ž. Ramoškienė dar negalėjo, tačiau patikino, kad sprendimas bus priimtas artimiausiu metu: „Vienkartiniai šiaudeliai yra perdirbami ir juos tikrai perdirbsime, dar tiksliai negaliu pasakyti į ką. Tai priklauso nuo to, ko labiau reiks savivaldybei.”
Ž. Ramoškienė nurodė, kad pasibaigus šventėms vienkartiniai plastikai yra visuomet perdirbami į tai, ko pareikalauja Kauno miesto savivaldybė.
Pavyzdžiui, 2010 metais Kauno eglutės „šerkšnui” panaudota maistinė pakavimo plėvelė, anot Ž. Ramoškienės, buvo perdirbta į plastikinius vienkartinius maišelius, skirtus atliekų rūšiavimui, jie buvo dalijami kauniečiams. Tačiau J. Šmidtienė tikino, kad tais metais plastikinė maistinė plėvelė buvo atiduota į rūšiavimo punktą.
Ž. Ramoškienė kalbėdama patikino, kad bet kuris sąmoningas žmogus ne tik plastikinių, tačiau jokių atliekų į vandenį ar kur nors gamtoje neišmes: „Aš to nedaryčiau, ar jūs darytumėte? Abejoju. Svarbiausia teisingas atliekų tvarkymas ir rūšiavimas.”