Į kovą su maisto švaistymu stoja ir gamintojai: 1 iš 6 duonos riekių yra išmetama

Maisto švaistymo problema Lietuvoje sulaukia vis daugiau dėmesio. Plintant ekologijos, atsakingo vartojimo ir žiedinės ekonomikos idėjoms, vis daugiau gyventojų ima sąmoningai tausoti išteklius bei aplinką ir įdėmiau apgalvoja kasdienius pasirinkimus. Tam abejingi nelieka ir maisto pramonės atstovai – bendrovė „Vilniaus duona“ aktyviai investuoja į sprendimus, kurie padeda žmonėms tausoti aplinką ir laikytis atsakingo vartojimo principų.

Pasak bendrovės komercijos direktoriaus Artūro Kokoškino, maisto švaistymas – opi nūdienos problema, kuri neaplenkia ir Lietuvos. „Išmetami nesuvartoti maisto produktai tai ne tik gyventojų, bet ir mūsų, gamintojų praradimas. Dėl to jau kurį laiką aktyviai ieškome sprendimų, kurie padėtų spręsti šią problemą ir mažinti išmetamų maisto produktų kiekį“, – sakė A. Kokoškinas.

Vienas iš būdų tai padaryti – besikeičiantiems pirkėjų poreikiams geriau pritaikyti duonos gaminių ir jų pakuočių dydžiai. Jau kuris laikas bendrovė kryptingai dirba šiuo klausimu ir šį pavasarį šalies vartotojams jau pristatė naujos formos mažesnio dydžio bei ilgiau šviežumą išlaikančią skrudinimo duoną su raugu. Kaip rašoma atsiųstame pranešime spaudai, praėjusių metų pabaigoje „Vilniaus duona“ gavo 3 mln. eurų vertės investiciją, kuria pasinaudojus šią vasarą bus atnaujinta gamybos linija Vilniuje. Planuojama, kad jau šį rudenį bendrovė į rinką išleis ir daugiau naujovių, leisiančių dar efektyviau mažinti maisto išmetimo problemą.

Pasak A. Kokoškino, pasiūlyti pirkėjams mažesnio svorio ir dydžio duonos gaminių – strateginis bendrovės sprendimas, kurį padiktavo patys vartotojai. „Šiuolaikinis pirkėjas nori įvairovės: dalis žmonių mėgsta kasdien valgyti vis kitos rūšies duoną, dalis turi vieną mėgstamiausią ir visada valgo tik ją, o kartais skiriasi net vienos šeimos narių pomėgiai ir poreikiai. Dėl to kuriame ir siūlome produktus mažesnėse pakuotėse, kad iškart patenkintume kiekvieno vartotojo mitybos poreikius ir neliktų nesuvalgyto maisto. Be to, tai, kad vartotojai ieško patogesnių ir mažesnių pakuočių, rodo ir forminės ruginės duonos populiarėjimas. Šios duonos pakuotė natūraliai yra mažesnė, tad vis didėjanti ruginės duonos paklausa kepėjams diktuoja aiškią sprendimų kryptį“, – sakė bendrovės komercijos direktorius.

Anot jo, imtis maisto švaistymo mažinimo kartu paskatino ir tarptautinės tendencijos. „Vilniaus duonos“ duomenimis, vidutiniškai 1 iš 6 duonos riekių yra išmetama į šiukšlių dėžę.

A. Kokoškino teigimu, Lietuvoje duona nuo seno yra vienas svarbiausių maisto produktų, todėl būtina dėti visas pastangas ir bendradarbiauti, kad duona ir toliau būtų saugoma bei gerbiama, o maisto švaistymo mastai mažėtų. Dėl to dalis neparduotų duonos gaminių yra skiriama „Maisto banko“ labdaros organizacijai.

Bendrovės skaičiavimu, šiemet „Maisto bankui“ perduota jau daugiau kaip 5 tūkst. kg duonos gaminių. Kita dalis kepinių, neatitinkančių kokybės reikalavimų, iškeliauja pas ūkininkus ir virsta pašaru gyvuliams. Vien per pirmus penkis šių metų mėnesius bendrovė ūkininkams pardavė daugiau nei 140 tonų produkcijos, kuri nepasiekė parduotuvių lentynų.

Pasaulinės sveikatos organizacijos biuro Lietuvoje duomenimis, vienas gyventojas Lietuvoje per metus išmeta vidutiniškai 50 kilogramų maisto. O visoje Europos Sąjungoje maisto švaistymo mastai – dar didesni. Europos Komisijos duomenimis, kasmet ES valstybėse išmetama apie 88 milijonai tonų maisto, kurio vertė siekia apie 143 milijardus eurų.

Daugiau negu pusė maisto iššvaistoma būtent namų ūkiuose. Savo ruožtu ekspertai pripažįsta, kad būtent perteklinio maisto mažinimas yra vienas iš problemos sprendimo būdų, o mažinti įsigyjamo maisto perteklių padeda optimalaus dydžio pakuotės.