Atsiųstame pranešime spaudai teigiama, kad praėjusią savaitę Aplinkos ministerijoje vyko susitikimas, kurio metu socialiniams partneriams buvo pristatytas nepriklausomų ekspertų atliktas užstato sistemos plėtros poveikio vertinimas. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovės Ramintos Radavičienės, turime gerąjį verslo ir valdžios dialogo pavyzdį, kuomet verslas matydamas svarstomo pasiūlymo plėsti užstato sistemą grėsmes, kreipėsi į atitinkamas institucijas prašydamas visapusiško situacijos įvertinimo. Aplinkos ministerijoje pristatyti analizės rezultatai patvirtino verslo išsakytus nuogąstavimus ir įžvalgas.
„Džiaugiamės, kad atliktas išsamus sprendimo poveikio vertinimas pateikia būtinus atsakymus svarstant iniciatyvą. Tokios analizės ir jų rezultatai yra labai svarbūs priimant argumentuotus ir pagrįstus sprendimus“,– teigia LPK ekspertė R. Radavičienė.
Šiuo metu į taromatus Lietuvoje priimamos vienkartinės gaiviųjų gėrimų bei silpnųjų alkoholinių gėrimų pakuotės. Tačiau Seime įregistruotas Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 11 str. pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma išplėsti vienkartinių pakuočių privalomo užstato sistemą, į ją įtraukiant visų alkoholinių gėrimų – vyno, degtinės ir t.t. – pakuotes.
„Atliktas sistemos plėtros poveikio vertinimas, kurio prašėme kreipdamiesi į svarbiausias institucijas dar pernai metų pavasarį parodė, kad siekiant didinti stiklo pakuotės surinkimą, konteinerinės sistemos plėtra yra daug efektyvesnis būdas. Be to, šios alternatyvos įgyvendinimas vertinant finansinį aspektą yra beveik 5 kartus pigesnis nei užstato sistemos plėtros alternatyva.
Nepaisant akivaizdžių ekonominių argumentų, aplinkosauginė siūlomo pakeitimo nauda itin menka, o galutiniai produktai ženkliai brangtų visiems pirkėjams. Neišvengiamai brangtų ir pats atliekų tvarkymas“, – sako organizacijos „Žaliasis taškas" direktorius Kęstutis Pocius.
Neproporcinga aplinkosauginei naudai
Remiantis atliktos studijos paskaičiavimais, projektui įgyvendinti prireiktų apie 120 mln. eurų papildomų investicijų. Šis pabrangimas galiausiai būtų perkeltas eiliniams pirkėjams.
„Atliktas užstato sistemos plėtros ekonominis vertinimas, atskleidė, kad šios sistemos plėtra yra neatsiperkanti. Tyrimą atlikę nepriklausomi ekspertai patvirtino, jog esamos konteinerinės sistemos plėtra yra kur kas efektyvesnis būdas siekiant užsibrėžto tikslo - didinti stiklo pakuotės surinkimą.
Panašų rezultatą planuojama pasiekti net 5 kartus mažesnėmis investicijomis į dabartinę konteinerinę sistemą. Vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų vienkartinių stiklo butelių tvarkymo užstato sistemoje pabrangimas, lyginant su tvarkymo kaštais konteinerinėje sistemoje, yra neproporcingas aplinkosauginei naudai“, – apibendrina „Žaliojo taško“ vadovas.
Anot jo, priėmus siūlomus pakeitimus, dabar veikianti konteinerinė rūšiuojamojo surinkimo sistema taptų didele dalimi nereikalinga – stiklo konteinerių tinklą toliau turėtų išlaikyti jame likę – pavyzdžiui, konservuotų agurkų ar pomidorų, pieno, mėsos ir kitų produktų gamintojai ir importuotojai, o tai reiškia, kad ir šie produktai brangtų. Taip iš esmės būtų silpninama esama pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistema, mažėtų gyventojų pasitikėjimas ja, būtų prarandama ES parama ir didelė dalis jau padarytų investicijų.