Į T. Kosciuškos gatvėje įsikūrusios parduotuvėlės „Alpana Unpacked“ vidų užėjome kaip tik tuomet, kai jos šeimininkė Ana svėrė goji – dygliuotojo ožerskio – uogas: „Jos saldžios, jų per dieną negalima suvalgyti daug. Šias uogas reikia vartoti kaip vitaminą.“
Kartu su savo turku vyru Alpu, Ana Gezer šios parduotuvės duris atvėrė ne taip ir seniai – gruodžio mėnesį. „Tai mūsų šeimos verslas. Anksčiau kartu su vyru dirbome su ekologiškais produktais – džiovintais vaisiais, riešutais – juos fasuodavome. Tai tęsėsi 7 metus, tai tęsiame ir dabar. Bet po kasmetinio pakuočių nurašymo supratome, kad į apyvartą išleidi ne tik maisto produktus, bet labai daug plastiko.
Anksčiau vadinomės tik „Alpana“ – tai mano ir vyro pirmosios vardų raidės, o dabar tą „Alpaną“ išpakavome ir ji tapo „unpacked“, – juokauja moteris.
Kuo mažiau plastiko – tuo geriau
Krautuvėlės idėją Ana su vyru „brandino“ jau senokai – į juos su tokiu prašymu kreipdavosi ir nuolatiniai pirkėjai. „Nesinorėjo atidaryti įprastos parduotuvės, norėjome prekiauti tik ekologiškais arba sveikais maisto produktais. Tuomet pradėjome domėtis plastiko sukeliama tarša, atradome „Zero waste“ judėjimą, jos puoselėtoją Bea Johnson.
Pamatėme, kad Europoje visur plinta „Zero waste“, tokios parduotuvės. O Lietuvoje – nieko nėra. Atsirado savotiškas „sąskambis“ – jei pardavinėjame tuos pačius produktus supakuotus, kodėl gi negalime jų pardavinėti be pakuotės – sveriamų“, – tikina Ana.
Visgi, visiškai išvengti plastiko pakuočių parduotuvėje nepavyksta. Ana teigia, kad, deja, bet yra tokių produktų, kurie ne plastikinėje pakuotėje tiesiog sugestų nė nepasiekę parduotuvės. „Yra produktų, kurių parduoti be pakuotės mes dar neradome sprendimų. Arba pakuotė yra būtina tam, kad būtų užtikrinti higienos reikalavimai“, – sako A. Gezer.
Pavyzdžiui, pieną ar jo produktus Anos klientai gali nusipirkti iš ūkininko savo „vardiniame“ butelyje ar savuose indeliuose. Ana perduoda pirkėjų butelį ar indelį ūkininkui, jis juos pripildo pienu ar varške ir grąžina atgal į krautuvėlę, kur pirkėjas sumoka tik už pieno produktą.
„Laikui bėgant galbūt atrasime ir dar daugiau „Zero waste“ sprendimų, dabar stengiamės dirbti taip, kaip galime“, – teigė pašnekovė.
Keičia ir ūkininkų įpročius
Ana neslepia, kad prekiavimas ekologiškais produktais taip pat turi savų niuansų: „Jei prekiauji ekologišku produktu, tu už jį ir atsakai. Kiekvienas ekologiškas produktas turi sertifikatą ir partijos numerį, bet jei taip pažymėtame produkte bus rastas netinkamas pesticidų kiekis, mes kaip pardavėjai, turėtume atsekti visą produkto gyvavimo grandinę iki pat ūkininko.
Apie tai turėtume pranešti ir bendrai Europos Sąjungoje esančiai sistemai. Juk esame paskutinis taškas prieš vartotoją. O mes parduodame ne tik sveriamus, bet ir ekologiškus produktus.“
Anos ir jos vyro Alpo parduotuvėje galima rasti daržovių, džiovintų vaisių, riešutų, kruopų, net sveriamų makaronų ar prieskonių. Taip pat šaldytų gėrybių, šviežiai keptų bandelių ar duonos bei jau minėtų pieno produktų. Vasarą vaisų ir daržovių asortimentas gali priklausyti dar ir nuo to, ką atveš ūkininkas. Džiovinti vaisai, riešutai ar kruopos į parduotuvę atkeliauja vienoje pakuotėje, kuri sveria 25 kilogramus. Visi šie produktai ekologiški, todėl ir kainuoja šiek tiek brangiau.
„Taip, šiek tiek brangiau, tačiau sveikiau. Dirbame ir su ūkininkais, tačiau mums svarbus ir pats žmogus, kuris atstovauja ūkį – tai gali irgi daug ką apie patį ūkį pasakyti. Su kai kuriais ūkiais palaikome santykius, bendradarbiaujame nuolatos, vasarą turime ir smulkesnių ūkių produktų“, – sako parduotuvės šeimininkė.
Patys ūkininkai, anot A. Gezer, irgi pakeičia savo įpročius – naudoja kuo mažiau pakuočių ar maišelių pristatydami savo produktus, stengiasi vengti perteklinių pakuočių. Galiausiai, sako Ana, patys ūkininkai pamato, kad kuo mažiau pakuočių – tuo patogiau.
Su savu maišeliu – nuolaida pirkiniams
Ana pasakoja, kad čia, kur įsikūrusi parduotuvėlė, gan „srauni“ vieta – netoliese viešojo transporto stotelė, todėl į krautuvę užklysta ne tik „Zero waste“ puoselėtojai, bet ir smalsuoliai: „Didžiausia lankytojų dalis jau žino, kur eina. Atsineša savo tarą, indelius, daugkartinius maišelius, didelį medžiaginį prekių maišelį ar jau kelintą kartą naudojamą polietileninį maišą. Kiti ateina dėl ekologiškų produktų.“
Neturintiems daugkartinių maišelių nusipirktiems produktams, juos galima įsigyti Anos parduotuvėlėje. Čia taip pat yra ir stiklainių, silikoninių daugkartinių maišelių skystiems produktams. Krautuvėje yra ir polietileninių maišelių dėžė, kurioje galima palikti maišelį „draugui“ – kitam „Alpana Unpacked“ klientui, kuris savąjį maišelį pamiršo. Beje, tai klientės iš Vokietijos pasiūlyta idėja, kurią Ana įgyvendinimo.
„Maždaug ketvirtadalis klientų ateina su savo maišeliais, talpomis. Labai suveikia ir taikoma nuolaida – jei atsineši savo maišelį prekėms, gauni 10 proc. nuolaidą savo pirkiniams – tada ir ne „Zero waste“ puoselėtojai pradeda krapštytis ir ieškoti maišelio. Po truputėlį nežinantiems klientams pasakoji, aiškini, kokią blogą įtaką plastikas daro gamtai“, – pasakoja A. Gezer.
Kardinaliai pakeisti savo gyvensenos nelinkėtų
Ateityje pašnekovė ketina praplėsti parduotuvės asortimentą. Pasidomėjus, ar apsilanko Anos krautuvėje ir užkietėjusių pesimistų, moteris nusišypso ir atsako: „Juk čia Lietuva. Ateina tokių, kurie visiškai netiki ekologija.“
Moters nuomone, požiūris į perteklines pakuotes, plastiką ir vienkartinius maišelius pasikeistų ir didžiuosiuose prekybos centruose tada, kai apie tai vis garsiau kalbėtų patys vartotojai, tačiau tam reikia laiko: „Pasižiūrėkime, kaip ilgai mes keliavome link šio vartotojiškumo. Dabar reiks tiek pat, jei ne daugiau, laiko nuo jo atsitraukti.“
Pati Ana su savo šeima rūšiuoja, stengiasi vengti atliekų, apsipirkinėja tik tuomet, kai tikrai reikia, naudoja daugkartinius prekių ir produktų maišelius bei valgo ekologišką maistą. Pašnekovė apgailestauja, kad dar neatrado būdo, kaip galėtų kompostuoti.
„Kryptingas ėjimas link „Zero waste“ gyvensenos turi būti etapiškas. Jeigu žmogus iš karto radikaliai pradeda keisti savo gyvenimą – „viskas nuo pirmadienio pereisiu prie „Zero waste“ – toks noras gali labai greitai ir praeiti. Taip pat ir ekologiškas maistas turi ateiti po truputį į žmogaus gyvenimą. Galiausiai, žmogus pradeda pajausti ir skonių skirtumus, pagalvoti, ką valgo pats, ką valgo jo vaikai. Taigi, tvarus kelias yra teisingiausias“, – tikina moteris.