Specialiąją ataskaitą apie vandenynų ir kriosferos (viena iš gamtinių Žemės sferų, bendra ledo visuma pasaulyje) būklę klimatui kintant rugsėjo 24 dieną publikavo Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (angl. Intergovernmental Panel on Climate Change, IPCC), joje apžvelgiama, kokia klimato kaitos įtaka ledynams, jūros lygiams, ekstremaliems kylančio jūrų lygio sukeliamiems įvykiams bei vandenynų ekosistemoms. Panašu, kad net ir tuo atveju, jeigu anglies emisijos būtų nutrauktos dabar pat, jūros lygis pakiltų 30–60 centimetrų. Jeigu emisijų kiekiai nepasikeis, vandenynų lygis pakils tarp 61 ir 110 centimetrų.
Komisijos tyrime nuosekliai išdėstoma, koks svarbus vandenynų ir ledynų vaidmuo pasaulio ekosistemoje. 71 proc. Žemės planetos sudaro pasaulinis vandenynas, kuris sutelkia 97 proc. pasaulio vandens atsargų. Vanduo ir kriosfera palaiko kitų ekosistemos komponentų funkcijas. Atšilimas ir rūgštėjimas vandenyse inicijuoja gausybę pokyčių, atsiliepiančių visose planetos ekosistemos lygmenyse.
Ypatingai greitai pokyčius patirs, o kai kuriose vietose pasaulyje jau patiria, gyvenantieji pakrantėse, nedidelėse salose ir Arkties regionuose. Šiuo metu Arkties regione nuolat gyvena apie 4 mln. žmonių, pakrančių žemumose įvairiose pasaulio vietose – apie 680 mln. žmonių, mažosiose salose – valstybėse 65 mln. žmonių, o kalnuose – apie 670 mln. pasaulio gyventojų.
Dalis jų pastaruosius keletą metų patiria cunamius ir dažnus potvynius, kai kurios salos ir salynai jau skęsta ir jų vyriausybės priverstos ieškoti galimybių ištisas populiacijas perkelti į žemynus. Vienas tokių pavyzdžių – Kiribačio respublika, kuri dėl kylančio jūros lygio, dažnėjančių audrų ir cunamių, jau pradėjo savo piliečių perkraustymą į žemynines teritorijas. Panaši ateitis laukia ir Maldyvų, Papua Naujosios Gvinėjos, Tuvalu ir Bangladešo, kurių perkraustymu dėl klimato kaitos galimybes jau nuo 2009 m. tiria „Klimato kaitos ir perkėlimo iniciatyva” (angl. Climate Change and Displacement Initiative). Pažymėtina, kad lygiai toks perkraustymas laukia įvairių šalių pakrančių gyventojų, ir tai su nerimu diskutuojama tiek Floridos valstijoje JAV, tiek Australijoje.
Ataskaitoje nurodoma, kad pasaulio vandenynas nuo 1993 m. šyla dvigubai greičiau nei iki tol, o nuo 1982 m. vis dažnėja jūrinės karščio bangos. Absorbavęs daugiau anglies dioksido, šylantis vandenyno vanduo rūgštėja, drauge mažėja deguonies kiekis vandenyje nuo jo paviršiaus iki 1000 metrų gylio. Pažymima, kad vandens šiltėjimas, biocheminės sudėties pasikeitimai bei perteklinė žvejyba turi tiesioginę įtaką jūrų augmenijos ir gyvūnijos sudėčiai ir kiekiui nuo pat pusiaujo iki abiejų polių.
Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos pirmininkas Hoesung Lee, pristatydamas ataskaitą, pažymėjo, kad nepaisant to, kad daugeliui vandenynų pakrantės, salos ir kalnai yra labai nutolę nuo jų kasdienybės, tačiau viskas pasaulyje susiję ir pokyčiai atsilieps viskam: orams ir klimatui, maisto ir vandens ištekliams, energijos gavybai, prekybai, transportui, sveikatai, galiausiai kultūroms ir identitetui.
Modeliai, kuriais paremta ši ataskaita, rodo, kad ledynai ir įšalas ir toliau tirps, veikiausiai iki pat 2031–2050 metų, dėl pakilusios Žemės paviršiaus temperatūros, sukeldami pavojų kalnynų ir nutolusių vietovių gyventojams, kurie tiesiogiai priklausomi nuo kalnų upių tiekiamo vandens. Sumažinus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius šiuo metu šio proceso nesustabdytų, tačiau galimai tokiu atveju po 2050 m. pokyčiai vyktų mažesnėmis apimtimis.
Kol kas ateitis nėra itin giedra: Klimato kaitos komisijos ataskaitoje nurodoma, kad kriosferos pokyčiai atsilieps žemės ir gėlavandenėms ekosistemoms kalnų ir poliariniuose regionuose. Tiesioginėmis šių pokyčių pasekmėmis bus mąžtanti biologinė įvairovė. Pasaulio vandenyne prognozuojamas bendras biomasės ir jūros gyvūnų mažėjimas – šis procesas nebesustabdomas net ir mažinant emisijas. Stipriausiai šis mažėjimas atsilieps tropiniuose vandenyse, kituose regionuose poveikis nėra apibrėžtas, tačiau pažymima, kad žmonių veikla procesus gali dar paskatinti.