Pasak A. Ozolos, 2014 m. EK pradėjo procesą prieš Latviją dėl aplinkos užterštumo mažesnėmis nei 10 mikronų (0,01 mm) skersmens kietosiomis dalelėmis. Jau 2015-aisiais Komisija perspėjo, kad Latvijai gresia didžiulės baudos, jei problema nebus sprendžiama, rašo lsm.lv.
„Procedūra buvo pradėta, nes oro kokybės rodikliai Rygoje buvo itin prasti. Po teisminių procesų Latvijai gresia dešimtis milijonų eurų siekianti bauda“, – kalbėjo A. Ozola.
„Šiuo metu procedūra įšaldyta, nes EK vertina, kaip Rygos savivaldybė vykdo oro kokybės gerinimo programą. Tačiau išlieka aukšta teisminio proceso rizika“, – tęsė atstovė.
VARAM specialistų teigimu, Latvijai iki kitų metų visų EK reikalavimų įgyvendinti nepavyks. Rygos savivaldybės atstovė Evija Pinke taip pat tikino, kad savivaldybė įgyvendina taršos mažinimo programą, tačiau tam reikia laiko.