Nelaukia, kol įsigalios draudimai
Vilniuje esančio Tymo turgaus administratorė Julija Kuzmina pasakoja, kad dešimtmetį gyvuojantis turgus ir jo prekeiviai jau ieško būdų, kaip sumažinti plastiko naudojimą. Anot pašnekovės, didžioji dalis prekeivių nereikalingo plastiko jau atsisakė tiek, kiek tai buvo įmanoma.
„Nelaukiame, kol įsigalios vienkartinio plastiko panaudojimo draudimai ir alternatyvų ieškome jau dabar. <...> Ieškojome ir atradome maišelius, kurie yra pagaminti iš krakmolo. Galiu pasakyti, kad šie maišeliai – naujiena Lietuvoje ir mes norime būti pirmasis turgus šalyje, kuris atsisako plastikinių maišų ir juos keičia ekologiškais, kompostuojamais maišeliais”, – pasakojo J. Kuzmina.
Pasak Julijos, kiekvienas iš mūsų parduotuvėje ir turguje esame pripratę prisirinkti maišelių, kuriuos galiausiai parsinešame namo, o jie savo kelionę užbaigia mūsų šiukšliadėžėse, vėliau – sąvartynuose. Tačiau taip sparčiai besikeičiant aplinkai – įteisinant vis naujus vienkartinio plastiko draudimus, didėjant plastiko atliekų kiekiui aplinkoje – reiktų pradėti keisti ir savo įpročius. Anot pašnekovės, pradėti reikia jau dabar, o ne laukti draudimų įsigaliojimo dienos.
„Reikia pratinti žmones jau dabar prie permainų, kad vėliau neištiktų šokas. Kompostuojamus maišelius jau naudojame kelias savaites. Kol kas juos tik testuojame, siūlome juos pirkėjams. Nors kompostuojami maišai yra šiek tiek silpnesni, ne tokie patvarūs, tačiau jau pastebime, kad atsiranda ne vienas pirkėjas, kuris specialiai pareikalauja „duokite man, prašom, ekologišką, suyrantį maišą”.
Klientų požiūris tikrai keičiasi. <...> Sulaukėme daug gerų atsiliepimų ir padrąsinimų tęsti tokią praktiką, todėl, manau, kad kompostuojami maišeliai niekur nedings”, – tikina J. Kuzmina.
Turguje – ir savotiški mainai
Julija pasakoja, kad, deja, tačiau į kompostuojamus maišelius negalima dėti produktų, kurie yra drėgni ar šlapi, nes maišeliai pradeda irti nuo sąlyčio su vandeniu ar kitu skysčiu.
Tymo turgaus administratorė taip pat patikino, kad turguje veikia ir „antrų rankų principas” – tai procesas, kai klientai gali atnešti nebenaudojamas pakuotes ir jas atiduoti prekybininkams, ūkininkams: „Žmonės, kurie turi nenaudojamos taros, tokios kaip stiklainiai ar plastmasiniai indeliai, gali ją atnešti į turgų ir atiduoti mūsų ūkininkams. O ūkininkai, kadangi jų ūkiai būna paprastai nemaži, randa kur pastarąją tarą panaudoti, pavyzdžiui, sodinukams.”
Julija pasakoja, kad didelė dalis pirkėjų į turgų ateina apsipirkti pasiėmę savus medžiaginius maišelius ar taras, į kurias prekiautojai mielai įdeda norimą įsigyti produktą: „Žmonės netgi atsineša tuščius kiaušinių dėkliukus ir pirkdami kiaušinius, tuščią dėkliuką atiduoda prekybininkams, nes jie pastarąjį dar kartą panaudos. Vyksta savotiški mainai, o tokia idėja atėjo net ne iš mūsų pusės, o iš klientų, kurie patys domisi įvairiomis tvariomis idėjomis.”
Verslininkams maišeliai kainuoja brangiau
J. Kuzmina neslepia – kompostuojami maišeliai yra brangesni: „Pamažu atsiranda tiekėjų, kurie prekiauja kompostuojamais maišeliais ir maišais. Mes dirbame su viena Latvijos įmone, kuri tiekia mums kompostuojamus maišelius.”
Pašnekovė tikina, kad dabar Tymo turguje kompostuojami maišeliai yra dalijami nemokamai, tačiau ateityje yra svarstoma galimybė už juos prašyti ir tam tikro mokesčio, pavyzdžiui, 30 euro centų: „Aišku, tai daugeliui gali pasirodyti netikėta, tačiau visiškai suyrantys maišeliai yra tikrai brangesni. Nors jau dabar atsiranda klientų, kurie tikina, kad sutiktų ir susimokėti už kompostuojamą maišelį, vien dėl jo savybių.”
Anot J. Kuzminos, Tymo turguje susidaro nedaug atliekų, turgaus teritorijoje yra rūšiavimui skirti konteineriai, tačiau pašnekovė tikina, kad ilgainiui gali tekti ir jų atsisakyti, nes atliekų susidaro tikrai mažai: „Rūšiavimo galimybė turguje yra, tačiau matome, kad atliekų susidaro tikrai labai nedaug.
Apskritai, turguje skatiname ekologiją, nors negalime dar tiesiai šviesiai pasakyti, kad esame visiškai ekologiški, bet einame link to. Čia prekiaujama ir ekologiškais produktais, kai kurie ūkininkai turi ir ekologiškus sertifikatus. Galbūt kiekvienas prekybininkas į viską atsakingiau žiūri, nes turi tam tikrą ryšį su gamta, aplinka.”