Permainos ateis greičiau, nei manome
Klimato kaita – tai procesas, kuris, anot diskusijoje dalyvavusio Vilniaus universiteto Geomokslų docento dr. Justo Kažio, vyksta čia ir dabar. Kylanti oro temperatūra, įvairūs kritulių kataklizmai, audros ar sausros, kylantis vandenyno lygis – visa tai vyksta tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje. „Net ir šią vasarą mes galime priskirti prie puikių pavyzdžių kaip klimato kaitos padarinių”, – sakė doc. Dr. J. Kažys.
Tačiau, pasak docento, ateityje laukiančios orų ir klimato permainos ateis greičiau nei po 100 metų, to neišvengs visas pasaulis. „Visai žmonijai labai svarbus susitarimas – Paryžiaus klimato kaitos susitarimas, pasirašytas 2015-ųjų metų pabaigoje. Be daugelio kitų aspektų, šis susitarimas nustatė vieną labai svarbų dalyką – valstybės užsibrėžė tikslą, kad mūsų pasaulis nesušiltų daugiau nei 2 laipsniais nuo prieš industrinio laikotarpio, nuo 1850-ųjų metų”, – tikino doc. dr. J. Kažys.
Šio užsibrėžto tikslo skatinama laikytis visoms šalims bei organizacijoms. „Europietiškoje erdvėje” numatyta kita siekiamybė – Europos Sąjungos narės siekia nepadidinti Žemės temperatūros 1,5 laipsniais šilumos. „Du ar vienas tai skaičiai, kurie neatrodo svarbūs, bet pagal mokslinius tyrimus nustatyta, kad tai slenkstinės ribos, nuo kurių gamtinis ir visuomeninis „atsistatymas” būtų sunkiai įmanomas arba daug sudėtingesnis. Jei sugebėtume išlaikyti Žemę neįšilusią iki 1,5 laipsnių, visa ekosistema mums tikrai padėkotų”, – kalbėjo doc. dr. J. Kažys.
Klimato kaita – vartotojiškumo pasekmė
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas patikino, kad radikalėjančias orų permainas – praėjusių metų liūtis ar šių metų sausras – turėtume susieti su savo veiksmais: „Lietuvoje mes taip tikime Dievu, kad nebetikime klimato kaita. <...> Važinėjame bet kokiu automobiliu ir galvojame, kad tai niekaip nesusiję su klimato kaita. <...> Visada randame pasiteisinimų, bet su tokiu požiūriu niekur toli nenueisime ir nepasikeisime.”
Kauno Technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto profesorė dr. Žaneta Stasiškienė paantrino, kad visuomenės požiūris į klimato kaitą gana keistas. „Mes galvojame, kad šis procesas vyksta kažkur, nepriklausomai nuo mūsų. Tačiau mūsų instituto mokslininkai glaudžiai bendradarbiauja su verslu bei visuomene, savivaldybėmis. Matome, kiek mes patys vartojame.
Klimato kaita yra mūsų vartojimo pasekmė – didelės energijos sąnaudos, dideli transporto srautai prisideda prie klimato pokyčio. Mūsų nusistatyti poreikiai atsiliepia emisijų augimui – jos didėja ir dėl atliekų deginimo. Pirmiausia, galvojant apie klimato kaitą, reiktų permąstyti savo įpročius”, – teigė dr. Ž. Stasiškienė.
JAV pasitraukimas – didelis sukrėtimas
K. Navickas patikino, kad siekiant pokyčių, Lietuva solidarizuojasi su ES ir jos tikslais klimato kaitai mažinti. Kaip vieną iš jau įgyvendinamų sprendimo būdų, ministras įvardijo atsinaujinančios energetikos plėtrą Lietuvoje: „Prieš dvidešimtmetį atsinaujinančios energetikos pagaminta energija sudarė bene 3 proc., tuomet buvo išsikeltas tikslas šį skaičių padidinti iki 8 proc. – tada tai atrodė nepasiekiama. Tačiau šiandieną atsinaujinančių išteklių pagaminta energija jau sudaro 26 proc. ir tai ne riba.”
Daugiabučių renovacijos programa, kuomet atnaujinti daugiabučiai sutaupo daug energijos, kuri, anot K. Navicko, yra pati švariausia, nes sutaupyta, taip pat yra kaip vienas iš įgyvendinamų klimato kaitos sprendimo būdų.
„Sritys, kuriose dar reiktų pasitempti, nekalbant apie pramonės sektorių, yra transportas. <...> Taip pat žemės ūkio sritis – nuolatos didėja ariamos žemės plotai pievų, šlapynių sąskaita. Sritis, kurioje taip pat reiktų pasitempti yra ir neorganinių trąšų naudojimas. <...>
Grįžtant prie Paryžiaus susitarimo, Lietuva nėra viena. Juk jeigu jau valstybės susitarė, jos susitarė. O JAV pasitraukimas – didelis sukrėtimas tarptautinei bendruomenei. Tai viena iš priežasčių, kodėl ES kelia sau dar ambicingesnius tikslus.”
Kinija veržiasi į priekį
Dr. Ž. Stasiškienė teigia, kad Kinijos verslas skiria didelį dėmesį aplinkosaugai – atsakingai renkasi medžiagas, energijos rūšis, įvedant tam tikrus apribojimus: „Pavyzdžiui, aplink miestus yra uždraudžiami benzininiai automobiliai bei dviračiai, galimi tik elektriniai.
Kuriant naujus miestus, didelis dėmesys yra skiriamas taršos, kamščių problemoms, jos, projektuojant yra išsprendžiamos. <...> Mūsų akimis, šioje didelėje valstybėje, „tiksinčioje bomboje” yra tikrai aktyviai sprendžiamos aplinkosauginės ir poveikio aplinkai problemos.”
Žmogaus įtaka galingesnė už gamtinius procesus
Abejojantiems klimato kaita arba visuotiniu atšilimu doc. dr. J. Kažys patikino, kad 100 proc. nėra įrodyta, jog klimato kaita vyksta dėl žmonijos kaltės, o ne dėl natūralaus planetos „ciklinio gyvenimo”: „Mokslas nežino tokio termino, kaip „100 proc.”, moksle toks skaičius neegzistuoja, tai – mitas.
Bet 97 proc. yra įrodyta, kad antropogeninė žmogaus veikla prisidėjo prie klimato kaitos. Šiuo atveju, tai yra net galingiau už kai kuriuos gamtinius ciklus. Tačiau tai nereiškia, kad Lietuvoje nebeliks žiemų ar bus tropinis klimatas, bet viskas bus šiek tiek kitaip.”
Doc. dr. J. Kažys pridūrė, kad yra pakankamai tiksliai žinoma, kada planetos temperatūra pasieks minėtuosius 1,5 ar 2 laipsnius. „Dabar pasaulinė temperatūra yra „užaugusi” apie 1 laipsnį. Tikėtina, kad XXI-ojo amžiaus dar pirmojoje pusėje, galime pasiekti ir sulaukti 2 laipsniais aukštesnės globalinės temperatūros. Bet, todėl sakau, kad galime tikėtis, nes šis pokytis priklauso nuo daug veiksnių”, – patikino doc. dr. J. Kažys.
Mokslininkas teigė, kad reiktų ne tik „keisti”, tačiau ir „keistis” patiems. Būtent vidinio visuomenės pokyčio, klimato kaitos atžvilgiu, dar trūksta: „Temperatūra kils, klimatas keisis, bet reikia pasikeisti ir mums. Reiks išmokti ir kitaip gyventi.”
Už pokyčius yra atsakinga visa Vyriausybė
Bene didžiausiais trikdis, stabdantis visuomenės sąmonėjimą ir atsakingesnį vartojimą bei pokyčius yra informacijos trūkumas. Diskusijos metu, viena iš klausytojų teigė, kad norėdama skaičiuoti kalorijas, ji ant kiekvieno parduotuvėje esančio produkto gali surasti informaciją, tačiau norėdama atsakingiau vartoti, prisidėti prie darnaus vystymosi ir tvarios ekonomikos plėtros pati, kaip gyventoja, tiesiog nežino, kur užtektinai gauti tokios informacijos.
Dr. Ž. Stasiškienė paantrino, kad informacijos, atsakingo vartojimo ar aplinkosaugos atžvilgiu, tikrai trūksta: „Sutinku, kad tokia informacija nesurandama labai greitai ir jos trūksta. Tačiau darnus vystymasis nėra vien tik aplinkos apsauga. Darnus vystymasis turi 17 tikslų, kuriais turi vadovautis ne tik Aplinkos ministerija, tačiau visos kitos ministerijos ir pats ministro pirmininko kabinetas, kitaip tariant, – Vyriausybė. Tai neturėtų būti „numesta” tik Aplinkos ministerijai. Visgi, manau, kad norint, informacijos tikrai galima atrasti, kuri padės pasikeisti.”
Profesorė teigia, kad poreikis keisti savo įpročius ir šiandien, ir 2050-aisiais bus neišvengiamas. Anot dr. Ž. Stasiškienės, turės keistis visas pasaulis, nes šiuo metu „sėdime vienoje valtyje, pavadinimu Žemė, ir keistis turi ne tik laivo pirmagalis, bet ir laivo variklis”.