Europos Komisijos direktorius žiedinei ekonomikai Kęstutis Sadauskas teigia, kad bene aktualiausia permaina – naujos normos atliekų tvarkymui: „Tarp šių normų yra ir privalomi tikslai: 2035-aisiais metais šalys-narės turės perdirbti ne mažiau 65 proc. buitinių atliekų ir 70 proc. pakuočių, taip pat sąvartynuose laidoti ne daugiau nei 10 proc. buitinių atliekų.
2023-aisiais metais privalomu tampa bioskaidžių atliekų rūšiavimas. Lietuva šias ir daug kitų svarbių normų turi į savo vidaus teisę perkelti iki 2020 metų liepos mėnesio.”
Keisis kasdien naudojami produktai
„Vienas iš strategiją sekusių veiksmų buvo EK pateiktas projektas direktyvai dėl vienkartinio naudojimo plastikinių gaminių. Dėl direktyvos jau beveik sutarta ir jos dėka iš rinkos bus pašalinti objektai, kurių mums prireikia vos kelioms minutėms, bet gamtoje jie lieka dešimtmečiais ir šimtmečiais.
Tai plastikiniai šiaudeliai, stalo įrankiai, ausų krapštukai, gėrimų maišikliai ar balionų koteliai. Jie bus gaminami iš mažiau žalingos medžiagos – popieriaus arba medžio, arba – dar geriau – bus daugkartinio naudojimo. Plastikiniai butelių kamšteliai, kurie dažnai pasimeta nuo butelių ir teršia aplinką, bus pritvirtinti prie butelių, o ant rūkalų ir drėgnų servetėlių pakuočių bus įspėjimai apie šiukšlinimo žalą.
Gėrimus buteliuose, tabaką, plastikinius saldumynų ar pirkinių maišelius į rinką paleidžiančios bendrovės privalės prisidėti prie šiukšlių surinkimo ir vartotojų švietimo. Polistirenas, iš kurio gaminama dalis išsinešimui skirto maisto dėžučių ir kuris yra labai sunkiai surenkamas bei perdirbamas, nebus leidžiamas”, – laukiančias permainas vardijo K. Sadauskas.
Surinkti ir perdirbti reiks žvejybos įrangą
Po dešimtmečio ES valstybės privalės surinkti ne mažiau nei 90 proc. plastiko gėrimų butelių, tačiau Lietuva tai daro jau dabar. Europos Plastiko strategijoje taip pat numatyta, kad nuo 2030 metų ne mažiau kaip 30 proc. gėrimų butelių turės būti gaminami iš perdirbto plastiko.
„Galiausiai ši direktyva įpareigos surinkti ir perdirbti žvejybos įrangą – tinklus ar plūdurus – kurie yra kitas jūrose gretai besikaupiančio plastiko šaltinis, o taip pat buvo pakeista kita direktyva, kuri suteiks daugiau paskatų laivams grąžinti į uostus juose susidariusias ar jūroje surinktas atliekas”, – tikina K. Sadauskas.
2018-aisiais tai pat buvo susitarta dėl naujo trąšų reglamento, kuris turėtų palengvinti organinių trąšų atliekų panaudojimą gamyboje bei parduoti jas Europos rinkos viduje.
Bus skiriamas dėmesys baterijoms
Kalbėdamas apie 2019-ųjų metų planus, K. Sadauskas nurodė, jog bus užbaigtas Žiedinės Ekonomikos Plano įgyvendinimas bei prasidės atliekų teisės aktų įgyvendinimo etapas, kuriame EK paruoš svarbias poįstatymines gaires apie išplėstinę gamintojų atsakomybę, maisto atliekų skaičiavimo metodologiją bei atliekų perdirbimo skaičiavimo taisykles ir kt.
„Užbaigsime Baterijų direktyvos vertinimą – tai strategijos svarbos tema pasauliui pereinant prie atsinaujinančios energetikos, transporto elektrifikavimo ir ieškant naujų elektros energijos akumuliavimo būdų. Taip pat įvertinsime daugiau nei 40 ES teisės aktų, reguliuojančių chemines medžiagas. Bus ir daugiau veiksmų,” – papildo pašnekovas.
Ne tik šios permainos šiemet laukia ES – 2019-ieji ir naujo EK politinio ciklo sezonas – šiemet bus išrinktas naujas Europos Parlamentas, darbą pradės nauja EK. „Atsiras nauja politinė darbotvarkė ir tada pamatysime, kas joje bus numatyta žiedinės ekonomikos tema”, – sako K. Sadauskas.
Lietuva vis dar išlieka vidutinioke
Anot pašnekovo, tiek verslas, valdžia ir pati visuomenė Lietuvoje žiedinę ekonomiką sparčiai atradinėja, jau mato jos privalumus – tai ne tik švaresnė ir sveikesnė aplinka, tačiau ir neribotos verslo galimybės: „Pavyzdžiui, matoma tendencija, kad vartotojai tampa reiklesni. Jie nori kokybiško produkto, nesugendančio kitą dieną ir jiems vis labiau rūpi jų vartojimo poveikis aplinkai.
Tai reiškia, kad ateities rinkoms reikės tvaresnių ir naujoviškų produktų, kuriuose nebus pavojingų medžiagų, kurie bus pagaminti su minimalia žala aplinkai ir kuriuos bus galima lengviau atnaujinti, pataisyti, išardyti ar perdirbti. Žinant ko reikės rinkai, galima laimėti konkurenciją, tenkinant šią rinkos paklausą. Tai signalas ir galimybė Lietuvos ir Europos gamintojams, kurie yra tikrai išradingi ir gali pasinaudoti šiomis didžiulėmis galimybėmis.”
Vis dėlto K. Sadauskas Lietuvą, kitų ES valstybių kontekste žiedinės ekonomikos atžvilgiu, įvardijo kaip sparčiai progresuojančią vidutiniokę, kuri dar susiduria su sunkumais: „Perdirbimas auga sparčiai, bet dar yra kur augti. Tas pats ir su atliekų laidojimu sąvartynuose: išmetame vis mažiau, bet turėtume nieko neišmesti ir nieko neprarasti.
Lietuvos patirtis su taromatais domina visas ES šalis ir daug kur yra pateikiamas kaip gerasis pavyzdys, net ir labiau pažengusiose šalyse.”
Pašnekovas nurodo, kad patogi ir tinkamai išvystyta rūšiavimo infrastruktūra yra ir dar viena galimybė išlošti: „Turint tokią sistemą, atliekos taps kokybiška ir norima antrine žaliava gamintojams, kurie ją naudos vietoj to, ką importuotų. Tai didintų verslo konkurencingumą, pelningumą, vadinasi ir pajamas į valstybės biudžetą, bei kurtų darbo vietas visuose regionuose. Laimėtų visi.”
Delsti nėra išmintinga
K. Sadauskas pažymi, kad žiedinė ekonomika jau yra tapusi nesustabdoma mega-tendencija, o Europoje jau 10 šalių turi visa apimančią žiedinę ekonomikos strategiją, o dar 8 šalys ją ruošia: „Tas pats vyksta ir kitur pasaulyje. Prieš keletą metų žiedinė ekonomika buvo nišinė ir nedaug kam žinoma teorinė koncepcija. Šiandien ji yra mainstreamas (liet. pagrindinė idėja – DELFI).
Mums pavyko pasiekti didelį mąstymo lūžį. Maža to, labai svarbu yra ir tai, kad žiedinę ekonomiką palaiko didelė visuomenės dalis, turime platų konsensusą, ypač tarp jaunų žmonių. Todėl žiedinės ekonomikos ateitis šviesi.”
Kaip seksis Lietuvai pasiekti iki 2020-ųjų metų perdirbti bent pusę komunalinių atliekų, anot K. Sadausko, bus įvertinta pamačius naujausius statistikos duomenis. Nors didesnių tikslų terminai yra numatyti iki 2035-ųjų metų ir laiko dar yra, tačiau, pasak pašnekovo, delsti būtų neišmintinga, nes tai reikštų prarastas galimybes sukurti daugiau darbo vietų, uždirbti pelno ir pagerinti gyvenamąją aplinką.