Didžiausia kavos vartotoja pasaulyje yra Suomija – vienam gyventojui čia tenka 12 kilogramų suvartotos kavos pupelių, tuo tarpu Lietuvoje – 4 kilogramai. Visame pasaulyje suvartojamos kavos kiekis auga – su juo auga ir kavos tirščių kiekiai.
Tačiau išgertos kavos puodelyje nusėdę kavos tirščiai nėra tik bevertė atlieka. Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto doktorantas Edgaras Stunžėnas teigia, jog kavos tirščiai – vertinga atlieka, dėl joje esančių pridėtinės vertės produktų: „Kavos tirščių sudėtyje yra tokių cheminių medžiagų, kaip antioksidantai, taninai, polifenoliai, karotinoidai ir kitų medžiagų, kurios turi didelę pridėtinę vertę.“
Skaičiuojama, jog apie 90 proc. kavos tirščių virsta atliekomis ir iškeliauja į komunalinių atliekų srautus. VšĮ „Žiedinė ekonomika“ steigėjo Domanto Tracevičiaus skaičiavimais, kavos tirščiai komunalinių atliekų sraute gali sudaryti iki 1 proc., tačiau, kaip ir kitos biologiškai skaidžios atliekos, jeigu nėra apdorojamos, kavos tirščiai skleidžia šiltnamio efektą sukeliančias dujas, daugiausiai – metaną.
D. Tracevičius pasakoja, jog kavos tirščius perdirbti nesunku, tai gali daryti kiekvienas namuose: „Tirščiai gali būti kompostuojami arba tiesiog barstomi tiek kambarinėms gėlėms, tiek įvairiems sodo ar daržo augalams, mėgstantiems rūgštesnę dirvą. Išradingesni žmonės gali juos panaudoti ir kaip kosmetinę priemonę.“
„Kavos tirščiai turi palyginti didelį anglies ir azoto santykį, todėl juos galima maišyti ir kompostuoti su kitomis namų ūkyje susidarančiomis maisto atliekomis. Tokiu būdu galutiniame komposte bus padidintas anglies kiekis, tačiau jis bus optimalus. Komposte esanti anglis didina mikroorganizmų aktyvumą, todėl yra sumažinamas mineralinio azoto išsiplovimas iš dirvožemio“, – teigia E. Stunžėnas.
Surenkama dar nedaug
KTU teiktame pranešime spaudai E. Stunžėnas pažymi, jog priešingai nei maisto atliekos, kurių dauguma priskiriamos šalutiniams gyvuliniams produktams, kurių surinkimui, transportavimui ir tvarkymui galioja griežti reikalavimai, kavos tirščiai – stabili homogeniška atlieka, kuri neskleidžia nemalonaus kvapo ir gali būti sandėliuojama ilgą laiką normaliomis sąlygomis. Taip pat, doktoranto teigimu, dėl savo biocheminių savybių ši atlieka puikiai tinka biodujų išgavimui, pavyzdžiui, metano dujų potencialas, anaerobiškai apdorojant kavos tirščius, yra 6,5–6,9 karto didesnis, palyginti su nuotekų valymo įrenginių dumblo potencialu.
Nepaisant kavos tirščių homogeniškumo, D. Tracevičius tikina, jog kavos surinkimas Lietuvoje pradedamas tik po truputį: „Deja, kavinių tinklai vangiai dalyvauja šiose iniciatyvose, nors ir yra vieni iš didžiausių kavos tirščių šalintojų. Šiuo metu iš kelių vietų Vilniuje kavos tirščius surinkinėja įmonė „Modus energija“ ir išgauna iš jų biodujas.
Šiam pavasariui Vilniuje yra planuojama Suomijos kavos gamintojo „Paulig“ ir kompostą gaminančios įmonės „Biastra plius“ iniciatyva, surenkant kavos tirščius ir juos panaudojant kompostavimui, augalų apželdinimui botanikos sode.“
Kavos skrudinimo fabriko ir dviejų kavinių „Taste Map“ viena iš įkūrėjų Ieva Ivonė teigia, jog nėra skaičiavusi, kiek kilogramų kavos tirščių per dieną susidaro kavinėje, tačiau pašnekovė patikino, jog iš 1 kilogramo pupelių, galima pagaminti 50 puodelių kavos: „Iš principo, ką mes panaudojame tikrai ekologiškai, tai yra kavos lukštai, kurie susidaro tuomet, kai skrudiname kavą.
Skrudinimo metu susidariusius kavos lukštus atiduodame trąšoms perdirbti – jie labai tinka dirvai tręšti, ją rūgštinti, tai gera organiška trąša. Tačiau kavos tirščių kol kas nesame radę kam galėtume perduoti, kas būtų suinteresuotas surinkti. Deja, šiuo metu tirščiai iškeliauja kaip buitinė atlieka ir tiek.“
Padeda auginti grybus ir maitinti lervas
E. Stunžėnas teigia, jog kavos tirščiai laikomi puikia žaliava biodyzelino gamybai, kadangi savo sudėtyje turi 7–15 proc. riebalų, kai, pavyzdžiui, kitos biodyzelino gamyboje naudojamos žaliavos, kaip rapsai, palmių vaisiai ir sojos pupelės turi 20–50 proc.
Užsienyje kavos tirščių perdirbimo iniciatyvos populiarėja intensyviau. D. Tracevičius pasakoja, jog užsienyje iš kavos tirščių jau gaminamas ir biokuras, ir biodyzelinas, yra ir iniciatyvų, kurios kavos tirščius panaudoja gaminant baldus ar auginant grybus.
„Lietuvoje, esant sąlyginai nedideliems miestams ir tankumui, kavos tirščių surinkimas būtų brangus, palyginus su gaunamu produktu. Tačiau kavos tirščiai tikrai gali būti naudojami kaip dalis maisto atliekų srauto auginant lervas, išgaunant biodujas ar gaminant kompostą“, – teigia D. Tracevičius.
Perdirbimas būtų didelis iššūkis
Biodegalų asociacijos vadovas Mindaugas Palijanskas, pasikonsultavęs su biodegalų gamybininkais patikino, jog asociacijos nariai nežino, ar iniciatyva kavos tirščius perdirbti į biodyzeliną yra tikra tiesa: „Gal ir būtų galima kokį eksperimentinį kiekį pagaminti. Bet manome, kad tai labiau utopija, nes surinkti kavos tirščius būtų didelis iššūkis ir netikime, kad tai būtų pakankami kiekiai masinei biodyzelino gamybai.
Kavos tirščiai galėtų būti labiau panaudojami biodujų gamybai, kaip organinė žaliava-atlieka, bet ir čia būtų susiduriama su surinkimo, logistikos ir pakankamo kiekio masinei gamybai problemomis.“
M. Palijansko teigimu, Lietuvoje tikrai nėra vykdoma biodyzelino iš kavos tirščių gamyba. Pašnekovas patikino, jog paprastai biodyzelinas yra gaminamas iš riebalų – aliejaus arba gyvulinės kilmės. Masinei biodyzelino gamybai naudojamas rapsų, sojų, palmių bei panaudotas maistinis aliejus.
Nors kavos tirščiai, pagal savo chemines savybes, puikiai tiktų biodyzelino gamybai, tačiau E. Stunžėnas paantrina, jog tokiam perdirbimo procesui yra reikalingas didelis kiekis šios žaliavos, o kavos tirščių surinkimas būtų gan brangus.
„Be to, žmonės ir organizacijos turėtų būtų įsitraukę į šių atliekų atskyrimą ir perdavimą tokiems perdirbėjams, papildomai turėtų būti sukurta ir infrastruktūra, kuri palengvintų kavos tirščių perdavimą biokuro gamintojams tokiu būdu, kuriuo būtų daromas mažiausias poveikis aplinkai“, – apibendrino E. Stunžėnas.