Nesutaria dėl Lietuvoje statomų jėgainių: ar teisingu keliu einame?

Pirmosios kogeneracinės jėgainės pasaulyje atsirado dar XX a. pradžioje. 6-ame – 7-ame dešimtmetyje jos sparčiai pradėjo plisti viso pasaulio energetikos sektoriuje. Dabar visoje Europoje veikia daugiau kaip 400 kogeneracinių jėgainių. O kokia situacija Lietuvoje?

„Šiuo metu kogeneracija yra viena iš Europos Sąjungos skatinamų energijos gamybos būdų“, – DELFI teigia Lietuvos energijos atstovas Paulius Stonis.

Daugiau energijos

Kogeneracinėse jėgainėse naudojami modernūs katilai, kurie užuot gaminus šilumą arba elektrą gamina abu šiuos produktus iškart. Tradicinėse elektrinėse energijos nuostoliai gali siekti nuo 40 iki 70 proc. Kogeneracinėse jėgainėse nuostoliai siekia tik apie 10 proc.

Taip yra, nes gaminant elektrą atsiradusi šiluma paprastose elektrinėse tiesiog išspinduliuojama į aplinką. Kogeneracinėse jėgainėse gaminant elektrą atsiradusi šiluma perduodama vartotojui. Tokiu būdu įsisavinama apie 90 proc. visos sudeginto kuro energetinės vertės. Maždaug 30 proc. elektros išraiška, 60 proc. – šilumos.

Vis dėlto, kogeneracinių jėgainių ekologiškumas priklauso nuo jų naudojamo kuro. Šios jėgainės gali būti varomos biokuru, iškastiniu kuru, atliekomis ar net branduoline energija.

Kol kas Lietuvoje veikia 1 kogeneracinė jėgainė. Nuo praėjusių metų ji degina tik atliekas. Ateityje planuojama statyti dar 2 jėgaines – Kaune (naudosianti atliekas) ir Vilniuje (naudosianti atliekas ir biokurą).

Švari technologija?

Naudojant biokurą elektros gamybai į aplinką išmetama maždaug 10 kartų mažiau anglies dioksido (CO2) nei deginant anglis, 7 kartus nei deginant naftą, 5 kartus nei deginant gamtines dujas. Gaminant šilumą taip pat išmetama nuo 5 iki 10 kartų mažiau CO2 nei deginant iškastinį kurą.

Biokurui naudojama mediena, dėl to dažnai sakoma, kad kertant medžius pasaulio miškai sugeria mažiau CO2. Vis dėlto, Pasaulio biokuro asociacija pateikia kitokią versiją. Jų puslapyje teigiama, kad anglies dioksido iš aplinkos daugiau nei pagamina surenka tik jauni, vis dar augantys, medžiai. Seni, subrendę medžiai į aplinką išskiria daugiau CO2 nei jo sugeria.

Biologas Sigitas Juzėnas sako, kad iš tiesų daugiausiai CO2 medžiai sugeria augdami, o subrendę, tarnauja kaip anglies saugyklos. Šiems medžiams pradėjus irti išsiskiria anglies dioksidas, tačiau tokių medžių naudojimas kurui būtų gana trumparegiškas.

„Darėm kažkada tyrimus rezervate, kur vienu metu daug senų medžių žuvo, tačiau jų vietoje aptikome tiek skaidytojų, samanų. Ten jų įvairovė buvo didžiausia Lietuvoje, nes įsisavindami pūvančių medžių biomasę jie galėjo suklestėti“, – pasakoja S. Juzėnas.

Atliekų tvarkymo problemai spręsti

Pastačius Kauno ir Vilniaus kogeneracines jėgaines tikimasi užtikrinti ES Žiedinės ekonomikos tikslą – iki 2030-ųjų metų sumažinti komunalinių atliekų, patenkančių į sąvartynus, kiekį iki 5 proc.

Lietuvos energijos atstovo P. Stonio teigimu, Vilniuje statoma kogeneracinė jėgainė šilumą ir elektrą gamins atskirais katilais ir garo turbinomis, o kurui naudos po rūšiavimo likusias komunalines atliekas ir biokurą. O Kaune šiluma ir elektros energija bus gaminama vienu katilu ir turbina naudojant po rūšiavimo likusias komunalines atliekas, nepavojingas pramonines atliekas bei vandenvalos įmonėse susidarantį dumblą.

„Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje bus įdiegti šiuolaikiniai dūmų valymo įrenginiai, kurie užtikrins saugią ir netaršią energijos gamybą. Skaičiuojama, kad CO2 išmetimai į aplinką dėl jėgainės būtų sumažinti apie 436 000 tonų per metus“, – duomenimis dalinasi P. Stonis.

Tačiau Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos prezidentas Vytautas Kisielius sako, kad planuojamos jėgainės gali sukelti problemų.

Pasak jo, dalis atliekų, kurios bus deginamos, nebus atsinaujinantys ištekliai. Be to, jokia valstybės institucija negali numatyti, kiek atliekų susidaro šalyje, daugumos institucijų duomenys skiriasi. Dėl to sunku paskaičiuoti, koks kiekis atliekų Lietuvoje susidarys 2030-aisiais.

„Kyla pagrįstų abejonių, ar Lietuvoje susidarančių atliekų pakaks aprūpinti tris deginimo jėgaines. Rūšiavimas ir perdirbimas – ES prioritetas, todėl jei bus sukurtas deginimo jėgainių perteklius, visos iniciatyvos daugiau rūšiuoti – sužlugs“, – mano V. Kisielius.

Kita vertus, pastačius šias jėgaines ir išsprendus atliekų tvarkymo klausimą, Lietuvoje galėtų atsirasti daugiau biokurą naudojančių, kogeneracinių jėgainių.

„Nors atliekomis kūrenamų jėgainių mums tikriausiai daugiau nereiks, tai nereiškia, kad Lietuvoje nebus galima statyti kitokio tipo – vien tik biokuru kūrenamų – kogeneracinių jėgainių“, – sako P. Stonis.

Mažos kainos neužtikrins

Klaipėdoje veikianti, šiuo metu vienintelė kogeneracinė jėgainė šalyje jau kurį laiką vartotojams šilumą tiekia mažesne kaina. Tam nemažai įtakos turėjo tai, kad jėgainėje deginama vis daugiau atliekų.

Šaltuoju metų laikotarpiu per 5 metus kilovatvalandės šilumos kaina sumažėjo 43 proc. iki 2,2 euro centų. Šiltuoju laikotarpiu kaina sumažėjo dar daugiau – 52 proc. ir dabar siekia 1,2 euro cento už kilovatvalandę.

P. Stonis pasakoja, kad pradėjus veikti Kauno jėgainei, gyventojai sutaupys ne mažiau kaip 13 mln. eurų per metus, mažiau reiks mokėti tiek už šildymą, tiek už atliekų tvarkymą.

V. Kisielius sako, kad asociacija palaiko valstybės siekį iki 2050-ųjų metų elektrą ir šilumą gaminti vien iš atsinaujinančių išteklių. Jie taip pat palaiko kogeneracinių jėgainių plėtros idėją. Vis dėlto svarbu, kad nauji projektai būtų paremti kaštų ir naudos analize.

„Vilniuje ir Kaune planuojamos statyti atliekų deginimo kogeneracinės jėgainės nėra paremtos kaštų ir naudos analize arba šie dokumentai nepateikiami viešai. Dalis atliekų nebus atsinaujinantys ištekliai“, – DELFI teigia V. Kisielius.

Jis pasakoja, kad šiuo metu Kaune veikia daugiausiai nepriklausomų šilumos gamintojų. Jų naudojami biokuro deginimo įrenginiai patenkina beveik visą miesto šilumos poreikį. Dėl konkurencijos mieste, šilumos kaina per 5 metus nukrito net apie 40 proc. Vis dėlto, pastačius naują kogeneracinę jėgainę, mieste gali įsigalėti monopolis.

„Naujas kogeneracinės jėgainės projektas Kaune sukurs galios įrengimų perteklių ir privers uždaryti nepriklausomų šilumos gamintojų biokuro jėgaines, kadangi neliks galimybės realizuoti iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintą šilumą“, – aiškina V. Kisielius.

Pasak jo, nesąžininga ir tai, kad nauji šilumos ir elektros gamintojai į rinką įžengia skirtingomis sąlygomis.

„Vilniuje jėgainei bus išleista apie 150 milijonų eurų ES paramos, kai Kaune „Lietuvos energija“ deginimo jėgainę kartu su partnere „Fortum“ planuoja statyti vien iš nuosavų lėšų. Juk jeigu Kaune galima padaryti komercinį projektą susiformavusioje rinkoje be ES paramos, tai kodėl Vilniaus mieste reikalinga parama? Kodėl ES paramos nepaskirsčius šilumos tiekėjams, kurie galėtų renovuoti šilumos tinklus ir taip iki minimumo sumažintų šilumos nuostolius“, – piktinosi V. Kisielius.

Jo nuomone, dabar vykdoma neteisinga valstybės politika. Aplinkinėse šalyse dėl atliekų deginimo jėgainių jau pradeda trūkti atliekų, dėl to jas reikia importuoti. Lietuva galėtų išvengti tokios situacijos, kai nepamatuotai brangūs atliekų deginimo projektai nepasiteisina. Tam žmones reikia skatinti rūšiuoti, o energijos gamybai naudoti atsinaujinančius išteklius, tokius kaip biokuras.