Svarbu, kad būtų gražu ir pigu, o ar ilgaamžiška? Kaip skatinti vartotojus vartoti atsakingiau? Kuo gali virsti čiužinio atraižos ar perdirbtas popierius? Kaip tegiama atsiųstame pranešime spaudai, atsakymų į šiuos klausimus žino ekologinio dizaino asociacija, kuri surengė netradicinę parodą ir festivalį „REdesign” netradicinėje Geležinkelio stoties aplinkoje.
Kaip skelbiama pranešime žiniasklaidai, parodos metu net 10 skirtingų lektorių skaitė pranešimus, veikė dirbtuvės, kuriose iš antrinių žaliavų buvo galima pasigaminti po aplinkai ir gamtai draugišką daiktą.
Apsiperkant svarbiausia nebe kaina?
„Mus supantis daiktų pasaulis ir jų poveikis aplinkai tiesiogiai priklauso nuo kūrėjo galvoje užgimusios idėjos. Parodos dalyviai demonstruoja kaip atsakingo, tvaraus, ekologiško dizaino idėjos gali daiktus paversti draugiškais aplinkai, žmonėms.
Tokiems daiktams atsirasti kartais užtenka labai nedaug”, – sako INDI dizaino studijos įkūrėjas, ekologinio dizaino asociacijos steigėjas Simonas Tarvydas, vienas pirmųjų Lietuvoje pritaikęs žiedinio dizaino principus savo šviestuvų gamybos procese.
Namų apdailos centro „UNIDECO” rinkodaros vadovė Viktorija Urbelytė pastebi, kad, nors galutinį sprendimą pirkti ar ne, lemia kaina, žmonės vis dažniau renkasi aplinkai draugiškus produktus.
„Namų įrengimo medžiagos: grindys, durys, vonios įranga, šviestuvai, sienų dangos nėra greito apyvartumo prekės, tad mūsų prekybos centro klientai jas renkasi ypač atsakingai. Vis daugiau žmonių prioritetą teikia tvariems ir kokybiškiems interjero sprendimams. Klientai vis dažniau domisi prekių kilme, ekologiškumu ir ieško unikalių sprendimų” – sako V. Urbelytė.
Vieniems atliekos, kitiems žaliavos
Atsižvelgdami į tai, ką diktuoja rinka, šiuolaikiniai lietuvių dizaineriai siūlo į namų apyvokos daiktus pažvelgti naujai, pagalvoti, kas su jais nutiks toliau. Akcentuoja, kad tvarus dizainas atlieka ne tik estetinę funkciją, bet ir sprendžia itin aktualias problemas: savo darbais ir švietimu stengiasi sumažinti susikaupiančių atliekų kiekius.
Kūrėjai „Kudė Tudė” pristatė toršerą, pagamintą iš seno motociklo lempos ir fotoaparato stovo, „Commune DIY” parodė automobilio aksesuarus pagamintus iš nebenaudojamų riedlenčių. Edita Sabockytė-Skudienė ir Alevtina Šcepanova sukūrė biopelenus.
Kūrėja Agnė Kučerenkaitė atvyko su keramikinių plytelių kolekcija, kurią gaminant buvo panaudotos industrinio metalo atliekos, likusios po vandens valymo procesų.
Rasa Balaišė kuria lėles, iš čiužinių atraižų, o „Zefyro” prekės ženklas kuria paltus iš atraižų ir po gamybos likusių dirbtinio kailio likučių. Žilvinas Stankevičius pristatė savo šviestuvą toršerą, pagamintą iš beržo lukšto detalių, likusių nuo kaleidoskopų gamybos.
Dizaineris Kristijonas Stikleris įrodė, kad net 4 metus stovinčio taksofono gaubtas gali tapti foteliu, kai pastatai jį ant keturių kojų. Aurelija Andziulytė pademonstravo, kad gamykloje išmesti oro filtrai gali tapti šviestuvais. Vilija Sakalauskė siekia keisti atsainų požiūrį į atliekas, joms suteikti vertę ir perkelti į kitą gyvenimo kontekstą. Todėl savo kūrybai dažniausiai renkasi ritę. Kita kūrėja – Kamilė Korsakaitė automobilių saugos diržus paverčia naujais tekstilės dirbiniais.
Parodoje buvo aptarta ir tai, kad pasaulyje tokių tvarių pavyzdžių yra dar daugiau: garsūs menininkai ar įmonės, iš antrinių žaliavų kuria aukštos meninės vertės, estetiškus, funkcionalius, inovatyvius kūrinius. Tai jiems padeda tapti išskirtiniais verslo ar meno pasaulyje.
Didžiosios Britanijos įmonė „Full Grown”, kuri ne gamina, o tiesiog augina baldus ir šiame procese nelieka atliekų, dizaineris Gustavas Reyesas, menininkas Lan Berry, kurie iš sudėvėtų džinsų kuriantis nuostabius paveikslus ir panašiai. Šie kūrėjai pasaulyje ne tik mažina vartotojiškos kultūros poveikį, bet ir padeda atkreipti dėmesį į svarbias mus supančiais problemas. Dažnai perdirbti masinės gamybos daiktai tampa aukštesnio lygio produktais nei buvo prieš tai ir taip sukuriama didesnė daikto vertė, jie virsta vienetiniais arba limituoto tiražo dizaino gaminiais.
Galvodami, ką perkame, padėsime išvengti katastrofos
Kasmet šylantis klimatas – didėjantis išmetamo anglies dioksido padarinys. Mokslininkai skelbia, kad jau antrus metus iš eilės išaugo pasaulinis išmetamo CO2 kiekis. Remiantis Pasaulinio anglies dioksido projekto ataskaita, prognozuojama, kad 2018 metais pasaulyje į atmosferą išmesto anglies dioksido kiekis sieks 37,1 mlrd. metrinių tonų. Tai beveik milijardu daugiau, nei pernai.
„Tai problema, kurios mes nejaučiame, bet ji yra už kampo“, – teigia S. Tarvydas.
Pasak kūrėjo, žmonės dažnai galvoja, kad kas nors kitas, bet tik ne jie, išgelbės pasaulį, o dėl klimato kaitos kaltos trečios šalys.
„Mes kiekvienas galime įdėti savo mažą indėlį. CO2 išmetimas yra labai susijęs su vartojimu. Kuo daugiau mes vartojame, tuo daugiau gaminame. Kuo daugiau gaminame, tuo daugiau perkame: įsivežame šlamšto iš Kinijos ir panašiai. Gamyba yra vienas didžiausių teršėjų”, – teigia dizaineris.
Todėl prieš perkant, S. Tarvydas kviečia pagalvoti, koks likimas ateityje lauks įsigyto daikto.
„Tvarus ir atsakingas vartojimas pasiveja ir statybų bei interjero rinkas. Gamintojai nuolat ieško būdų, kaip gamybos procesą padaryti kuo ekologiškesnį ir draugiškesnį aplinkai. Pavyzdžiui, grindų gamintojai gamybai nekerta miškų, o naudoja antrines medienos žaliavas.
Laminatų bei vinilinių grindų gamintojai ištobulino savo produktus tiek, kad ilgaamžiškumu šie nenusileidžia, o kartais net ir lenkia tradicines parketlentes. O santechnikos gamintojai sukūrė technologijas, taupančias vandens išpylimą”, – sako V. Urbelytė.