Numatyta 4 kartus didesnė parama
Energetikos viceministras Rytis Kėvelaitis pasakoja, kad šiemet ketinantiems įsirengti saulės jėgaines yra numatyta rekordinė paramos suma – 4,5 mln. eurų iš Europos Sąjungos investicijų lėšų. Kvietimas paramai gauti numatomas gegužės 10 dieną, tačiau, jei paraiškų paramai bus gauta ir daugiau nei numatytiems puspenkto mln. eurų, R. Kėvelaitis tikina, kad tam atsiras ir papildomų lėšų.
„Jei paraiškų būtų ir daugiau nei numatyta paramos suma, tai biudžetą bus galima ir šiek tiek padidinti, nes visas bendras biudžetas, numatytas per kelerius metus, saulės elektrinėms įsirengti sudaro 17 mln. eurų. Palyginimui, paramos biudžetas prieš du metus tiek saulės elektrinėms, tiek šilumos siurbliams įsirengti buvo 1,5 mln. eurų, o pernai buvo 3,3 mln. eurų.
Tada parama buvo skeliama beveik per pus – viena dalis saulės elektrinėms, o kita – šilumos siurbliams. Dabar numatyta suma – 4,5 mln. eurų yra skiriama tik saulės elektrinėms. Įsirengiantiems šilumos siurblius bus teikiama tokio paties dydžio parama, taip pat atskirai”, – teigia pašnekovas.
Įvardijo, kiek galima susigrąžinti
Paramos dydis, kurį galėtų gauti kiekvienas paraišką pateikęs asmuo, įsirengiantis saulės jėgainę, skaičiuojamas taip: 323 eurai už vieną įrengtą kilovatą elektrinės. Pavyzdžiui, jei įsirengiate 5 kW saulės elektrinę, jūs galite susigrąžinti 1615 eurų.
„Šiemet (paraiškos teikimo – DELFI) procesas yra paprastesnis. Paraišką reiks pateikti elektroniniu būdu, nebereiks fiziškai ateiti į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA), o užteks apsilankyti agentūros internetinėje svetainėje. Procedūra paprasta – reiktų nurodyti adresą, kur įrengiama saulės elektrinė, įrengimo tipą, elektrinės galingumą”, – pasakoja R. Kėvelaitis.
Paraiškas paramai gauti nuo gegužės 10 dienos bus galima pateikti APVA svetainėje dar 30 dienų. Surinkus paraiškas, bus vertinama, koks finansavimo poreikis yra. Pasibaigus paraiškų teikimo laikotarpiui, APVA per 30 dienų turės įvertinti pateiktus prašymus bei pateikti atsakymą, ar paraiška yra tinkama ir ar galima tikėtis paramos.
„Taigi, nuo gegužės 10-osios, per maždaug 2 mėnesius, kažkur vasaros viduryje žmogus jau turėtų gauti atsakymą, ar gaus paramą ar ne”, – apibendrino R. Kėvelaitis.
Daugiabučių gyventojai elektrą gali pasigaminti 2 būdais
Numatomos permainos ir daugiabučiams namams, tačiau, anot pašnekovo, čia susiduriama su dvejopa situacija: „Jei daugiabučio namo bendrija nusprendžia įsirengti saulės elektrines ir pagamintą elektros energiją panaudoti bendroms reikmėms, pavyzdžiui, laiptinės, aplinkos apšveitimui, liftui, tai šiuo metu jau yra Vyriausybės priimti nutarimai, kurie leidžia atliekant namo renovaciją taip pat gauti paramą ir saulės elektrinės įsirengimui. Tokiu būdu bendrija gali tapti gaminančiu vartotoju.
Tačiau būna, kad atsiranda daugiabutyje atskiri butai, norintys tapti gaminančiais vartotojais ir patys gaminti elektrą saviems poreikiams. Dėl tokių atvejų praėjusį rudenį Energetikos ministerija pateikė įstatymo projektą Vyriausybei ir Vyriausybė pritarė, dabar jis yra svarstomas Seime, kuris leistų naudotis nutolusio gaminančio vartotojo modeliu.”
R. Kėvelaitis pasakoja, kad nutolusios gaminančio vartotojo modelis, tai toks modelis, kai butas, esantis daugiabutyje, gali turėti įsirengęs saulės elektrinę ne ant stogo, o kažkurioje kitoje geografinėje vietoje – pavyzdžiui, butas yra Šeškinėje, tačiau saulės elektrinė yra įrengta Lentvaryje ar Grigiškėse. Pasak pašnekovo, ten pagaminta elektros energija yra „numinusuojama” nuo tame bute suvartotos elektros energijos.
„Toks modelis dar nėra iki galo priimtas ir mes labai tikimės, kad birželio mėnesį nutarimas bus priimtas, o pats modelis teisiškai startuotų nuo šių metų spalio 1-osios. Parama daugiabučių gaminantiems vartotojams planuojama ir numatoma nuo kitų metų pavasario”, – sako R. Kėvelaitis.
Pašnekovas tikina, kad saulės elektrinių įsirengimas ant daugiabučių namų stogų galėtų būti diegiamas kartu su renovacija: „Prie to valstybė prisideda ir finansiškai, yra sukurtas ir tokios paramos mechanizmas, o tai turėtų daugiabučių gyventojus ir paskatinti.”
Per savaitę – 20 naujų jėgainių
Gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje auga, anot R. Kėvelaičio, jei prieš porą metų tokių buvo vos apie 300, dabar gaminančių vartotojų šalyje priskaičiuojama apie 1500. Nesvarbu, ar būtų žiema, ar vasara, pašnekovas tikina, kad įsirengiamų naujų saulės elektrinių pastaruoju metu per savaitę priskaičiuojama apie 20: „Matomas stabilus augimas. <...> Kadangi šiemet parama 3–4 kartus didesnė, todėl tikimės ir po 60–80 naujai įrengiamų saulės elektrinių per savaitę.”
Nemažai saulės elektrines įsirengusių gyventojų jau svarsto įsigyti akumuliatorines baterijas, kuriose galėtų kaupti saulės jėgainių pagaminamą elektrą ir taip, eanst poreikiui, vėliau ją panaudoti. Tokios baterijos galėtų leisti kaupti pagamintą elektros energiją savarankiškai, neatiduodant pagamintos elektros „pasaugoti” į elektros tinklus.
R. Kėvelaitis tikina, kad šiuo metu, parama akumuliatorinėms baterijoms įsigyti nėra numatyta, kadangi Lietuvoje veikia dvipusės apskaitos sistema: „Atiduodant pagamintą energijos perteklių į tinklą, galima sakyti, kad visas elektros energijos tinklas šiuo metu yra kaip didelė baterija.
Parama šiuo metu nėra numatyta tokioms baterijoms, tačiau pastebima, kad ličio jonų baterijos kasmet pinga ir netolimoje ateityje galime prognozuoti ir dar didesnį žmonių susidomėjimą jomis. Vėliau galbūt galima svarstyti ir apie finansinę paramą ir saulės elektrinės įsirengimui, ir akumuliatorinės baterijos įsigijimui kartu.”
„Pasaugojimo” mokesčio mažinti neketina
Minėtoji dvipusės apskaitos sistema bene labiausiai kritikuojama dėl „pasaugojimo” mokesčio, kuris šiuo metu, anot Energetikos ministerijos, sudaro 0,0352 Eur/kWh be PVM. Kritikos mokesčiui negailima dėl to, kad pastarasis neva galėtų būti mažesnis. Vis dėlto R. Kėvelaitis tikina, kad „pasaugojimo” mokestis yra infrastruktūros mokestis, kuriuo kompensuojami patiriami tinklo operatoriaus ESO kaštai.
„Turėjome ir pernai ganėtinai didelę diskusiją dėl „pasaugojimo” mokesčio ir su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), ir Lietuvos saulės energetikos asociacija (LSEA), ir su parlamento nariais. Visi suprantame, kad yra patiriami infrastruktūros kaštai. Jeigu yra norų sumažinti „pasaugojimo” mokestį, tuomet kažkas tą sumažinimą turėtų ir kompensuoti. Tai turėtų daryti kiti vartotojai, tie, kurie neįsirengia saulės elektrinių”, – teigė pašnekovas.
R. Kėvelaitis neatmeta galimybės, jei atsirastų konstruktyvių pasiūlymų dėl „pasaugojimo” mokesčio sumažinimo, šį klausimą dar kartą permąstyti, tačiau net ir dabar nustatytas „pasaugojimo” mokestis, anot pašnekovo, neužkerta kelio tolimesnei atsinaujinančios energetikos plėtrai Lietuvoje.
Kinijos importas – nevienareikšmiškas sprendimas
Pernai rugsėjį Europos Komisija priėmė sprendimą suvienodinti importo mokesčius saulės moduliams iš Kinijos, Taivano bei Malaizijos. Tuomet tikėtasi, kad toks EK sprendimas turėtų atpiginti saulės elektrinių įsirengimą Europos Sąjungoje. R. Kėvelaitis teigia, kad šis sprendimas ir kitos susiklosčiusios aplinkybės pakoregavo saulės modulių kainas rinkoje.
„Kinijoje pernai įvyko nemažai permainų saulės energetikos srityje, pavyzdžiui, pernai gegužės mėnesį, Kinijos Vyriausybė priėmė sprendimą sumažinti saulės energetikos plėtros planus pačioje Kinijoje ir sumažinti subsidijas. Kadangi Kinija yra pati didžiausia rinka, todėl ir Kinijos gamintojai turėjo pristabdyti vystyti didelius gamybos planus.
Kinijos rinka nesiplėtė taip, kaip buvo tikėtasi, dėl to ir dalies saulės modulių kainos buvo sumažintos, kartu buvo pradėta ieškoti ir kitų rinkų. Europa – viena iš jų. Tačiau galutiniam vartotojui, įsirengiančiam nedidelę saulės elektrinę, saulės modulių kainos pokytis 10–15 proc. nėra taip smarkiai jaučiamas”, – tikina pašnekovas.
R. Kėvelaitis nurodo, kad saulės elektrinių įsirengimas pamažu pinga ir dėl konkurencijos tarp gamintojų bei rangovų – kuo konkurencija didesnė, tuo geresnę kainą galima pasiūlyti.
Vertindamas EK sprendimą dėl importo muitų saulės moduliams sulyginimo, R. Kėvelaitis papildė, jog „moneta turi dvi puses”: „Lietuvoje ir patys turime saulės modulių gamintojų, todėl tokioje aplinkoje dabar jiems konkuruoti yra gerokai sudėtingiau, todėl toks sprendimas kelia nerimą, nes ir diskutuojant apie muitų sulyginimą, Lietuvos pozicija buvo gan kategoriška. Tačiau vartotojams toks EK sprendimas reiškia šiek tiek mažesnes kainas.”
Anot pašnekovo, saulės elektrinių atsipirkimo laikotarpis paprastiems vartotojams taip pat trumpėja, o tam yra keletas skirtingų priežasčių – saulės elektrinių įsigijimo ir įsirengimo kainos mažėjimas, valstybės parama bei vartotojo vartojimo įpročių analizė – kiek ir kada daugiausia elektros yra suvartojama: „Atsiperkamumas – amžina diskusija – vienam gali atsipirkti per 7 metus, kitam – ir per 9. Dabartinė situacija rodo, kad dabar saulės elektrinės vidutiniškai atsiperka per 8 metus.”
Verslas investuoja stabiliai
Verslo bei pramonės srityje pastebimas suaktyvėjimas – įmonės vis dažniau renkasi investuoti į saulės energetiką bei įsirengia saulės jėgaines. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos priemonė – atsinaujinančios energetikos diegimas pramonės įmonėse – pasak R. Kėvelaičio, tam taip pat turėjo daug įtakos.
„Per praėjusius keletą metų buvo skiriama beveik 20 mln. eurų pramonės įmonėms kaip parama investicijoms į atsinaujinančią energetiką. Didžioji dalis įmonių rinkosi investuoti į saulės energetiką bei įsirengti saulės elektrines. Šių metų pavasarį Lentvaryje ant vienos įmonės stogo buvo atidaryta pati didžiausia saulės elektrinė Baltijos šalyse. Jau girdėjau, kad ir kitos įmonės planuoja dar didesnius projektus įgyvendinti nei pastarasis.
<...> Ne tik pramonės, tačiau ir komercinės įmonės, nors ir nepretenduoja į finansinę paramą, tačiau pastebime, kad ir jos nusprendžia įsirengti saulės elektrines. Galbūt šis procesas dar nėra masiškas, bet stabilus saulės energetikos augimas ir versle yra matomas”, – kalbėjo R. Kėvelaitis.