„Pagėgiai 13“ – didžiausias vėjo jėgainių parkas Baltijos šalyse, kurį sudaro 30 jėgainių. Bendra šio parko galia sudaro 73,5 MW. Parko metinė gamyba – 191 mln. kilovatvalandžių – maždaug tiek elektros energijos per metus sunaudoja Alytaus miestas. Aplankytosios jėgainės galingumas 3 MW, per metus ji pagamina apie 7 mln. kilovatvalandžių – tiek elektros užtektų 1000 namų ūkių.
Vieta jėgainėms pasirinkta neatsitiktinai
Šis vėjo jėgainių parkas išsidėstęs 2 500 ha plote, kiekvienai jėgainei skirtas 0,6 ha sklypas. Jėgainių sklypai buvo nupirkti iš vietinių ūkininkų, kurie, anot vėjo jėgainių parko vadovo Pauliaus Saltono, šią žinią sutiko gana teigiamai. „Ūkininkai žinojo, kad čia stovės jėgainės, bet sutiko šią žinią teigiamai. Juk aplinkui vis dar ūkininkauja žmonės, tam jėgainės netrukdo – čia ir kviečiai ir kukurūzų laukai aplink”, – pasakoja Paulius.
Pagėgių̨ savivaldybė vėjo jėgainių̨ parko statybai pasirinkta dėl vadinamojo „Marių koridoriaus“ – gamtinio reiškinio, kuris pasireiškia tuo, jog čia pučia stipresni vėjai nei vidutiniškai Lietuvoje. Parko planavimas prasidėjo dar 2011 metais, o statybos buvo baigtos 2016-aisiais.
Vėjo jėgainėmis nuolatos rūpinasi ir prižiūri 6 darbuotojai. Tačiau čia yra nemažai kompanijų, teikiančių kitas reikalingas paslaugas, tarp kurių – paukščių ir šikšnosparnių stebėjimas, kelių ir aikštelių priežiūra, žolės pjovimas, įmonės administravimo paslaugos.
Beje, profesionalūs ornitologai kasmet važinėja ir stebi vėjo jėgainių parko teritoriją, registruoja, ar nėra netoliese jėgainių kritusių paukščių, ar nekinta paukščių migravimo keliai šalia jėgainių. Visgi, jėgainėje mus pasitikę darbuotojai teigia, kad keliuose žūsta žymiai daugiau gyvūnų, nei prie visų jėgainių kartu sudėjus.
Prieš įsidarbindamas bijojo aukščio
Poveikio aplinkai – gyvūnams, žmonėms – vertinimas atliekamas dar prieš vėjo jėgainių statybą, būtina įsitikinti, ar pastatytos jėgainės nekenks vietiniams gyventojams – ar netrukdys arčiausioje gyvenvietėje esantiems žmonėms jėgainės sukeliamas garsas bei besisukančių menčių šešėliavimas. Jei yra nustatoma, kad neigiamas poveikis tiek žmonėms, tiek gyvūnams visgi yra, tuomet jėgainės statybos yra perkeliamos.
„Pagėgiai 13“ parke ne visos jėgainės yra vienodos, pavyzdžiui, 8 iš jų yra žemesnės todėl, kad nesutrikdytų Rambyno kalno kraštovaizdžio.
„Minėtieji 6 darbuotojai čia dirba kasdien, savaitgaliais turi budėjimus. Tokių darbuotojų nėra sunku surasti. Jų išsilavinimas – elektrikas-mechanikas. Dar viena svarbi sąlyga, kad žmogus nebijotų aukščio ir mokėtų dirbti komandoje”, – patikino P. Saltonas.
Jau penkerius metus vėjo jėgainėse elektriku-mechaniku dirbantis Modestas Dvarionas pasakoja, kad niekada negalvojo apie darbą vėjo jėgainėje: „Baigiau elektronikos studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete ir ieškojau darbo. Pamačiau skelbimą, jog ieško tokios specializacijos darbuotojų, nusprendžiau pabandyti.
Ar aukščio bijojau? Bijojau, bet atėjus porą savaičių mokėmės visų saugumo reikalavimų, mokėmės laipioti, studijavome pačias vėjo jėgaines, jų mechanizmus. Dabar visiškai pripratau ir nebebijau, kad ir nėra ko.”
Vėjo jėgainėse būtina dirbti dviese
Modestas pasakoja, kad savo kompetencijas vėjo jėgainėse dirbantys darbuotojai nuolatos gerina – baigia įvairius kursus – saugumo, sparnų, liftų, kopėčių ir pan. Taip pat dirbant tokį darbą Modestui tenka pakeliauti ir po kitas šalis bei tvarkyti jų vėjo jėgaines: „Važiuoju ir į Lenkiją, Vokietiją, Latviją, ir į Estiją tenka važiuoti. Keliaujame. Su daug žmonių susipažįstu.”
Vėjo jėgainėse dirbama ne po vieną, o po du – tai vienas iš saugumo reikalavimų. Jei kas nors nutiktų kolegai, pirmiausia kitam darbuotojui tektų juo pasirūpinti, suteikti pirmąją pagalbą, o tuomet iškviesti greitąją.
„Atvykdamos greitosios gali nerasti tam tikros jėgainės taip greitai, todėl iškvietus greitąją reikia važiuoti jos pasitikti. Jėgainės neturi adresų tik koordinates”, – patikina Paulius. Vis dėlto P. Saltonas sako, kad jokių didelių nelaimių ar sužeidimų nėra pasitaikę.
Apskaičiavo, kada atsipirks milijoninės investicijos
Į vėjo jėgainių parką Pagėgiuose investuota apie 110 mln. eurų. Vėjo jėgainių parko statyba truko dvejus metus. Įrengiant parke esančių vėjo jėgainių pamatus buvo iškasta apie 20 tūkst. kubinių metrų grunto. Pamatams įrengti buvo panaudota beveik 2 tūkst. tonų armatūros ir daugiau nei 15 tūkst. kubinių metrų betono. Statant jėgaines yra sumontuojami du kranai, siekiantys 160 metrų aukštį, kurie statybvietėje yra sumontuojami per porą savaičių.
„Vienos jėgainės kaina svyruoja – ji priklauso nuo jėgainės pajėgumo, gamintojo. Vidutiniškai skaičiuojama, kad 1 MW vėjo jėgainė kainuos nuo 1 iki 1,5 mln. eurų. Ši jėgainė, kurioje lankomės kainavo apie 4,5–6 mln. eurų.
Ji stabili, neturi greičių dėžės, kuri dažniausiai tampa visų gedimų priežastimi. Šis bokštas gelžbetoninis ne plieninis, todėl gali būti aukštesnis, bet jo statyba trunka ilgiau, bet jis ilgaamžiškesnis, atsparesnis vėjui – ne taip linguoja. Tai pagrindiniai privalumai. <...> Esame paskaičiavę, kad investicijos atsipirks per 12 metų”, – papildo P. Saltonas.
Jėgainės viduje – lyg kosminiame laive
Didžiausiame Lietuvoje vėjo jėgainių parke sukasi ir keletas jėgainių su kiek neįprastomis juodomis mentėmis. Šios vėjo jėgainės, pasak Pauliaus, tiesiog yra dėvėtos, atvežtos iš Vokietijos. Beje, jei sugenda viena iš vėjo jėgainės menčių, keičiamos yra visos mentės. Anot Pauliaus, taip yra todėl, kad kiekviena iš menčių yra gaminama viena po kitos iškart, vienodo svorio, tam, kad būtų užtikrinta pusiausvyra.
Ant vėjo jėgainių menčių esančios raudonos juostos, anot P. Saltono, reikalingos dėl aviacijos: „Todėl pasienio ruože beveik visos vėjo jėgainės turi šias juosteles ant menčių. Toks menčių žymėjimas privalomas ir jėgainėms, kurios stovi miestuose.”
Vėjo jėgainės aukštis, kurioje tądien teko lankytis DELFI, yra apie 183 metrus – 133 metrus sudaro vien tik jėgainės bokštas, o pats sparnas yra dar 50-ies metrų ilgio. Į 120 metrų aukštį mus pakelia liftas, kuris juda pakankamai greit – į viršų pakylame per 6–8 minutes. Vėjo jėgainės bokšto viduje esančiu liftu vienu metu gali kilti du žmonės – abu keleiviai privalo karabinais prisisegti „prie lifto” – tai vienas iš saugumo reikalavimų.
Likusius 10 metrų iki pat naselės reikia lipti pačiam kopėčiomis, taip pat prisisegus dviem karabinais. Užlipus į pačią jėgainės „nosį” galima pasijusti lyg kosminiame laive – čia pilna įrenginių, laidų, įvairiausių mechanizmų, dėl kurių veikia jėgainė.
Jėgainei „vadovauja” keistas prietaisas
Palipus dar kelis laiptelius kopėčiomis, pro jėgainės viršuje esantį liuką užlipame ant pačios vėjo jėgainės naselės. Po kojomis atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas – tolumoje besisukančios kitų vėjo jėgainių mentės, keliu važiuojantys automobiliai, ūkininkų dirbami laukai bei vietinių gyventojų namai.
Šalia mūsų ir anemometras – prietaisas, skirtas matuoti vėjo kryptį bei greitį, kurį turi kiekviena vėjo jėgainė. Šis ultragarsinis matuoklis „vadovauja” jėgainei – tik dėl anemometro pateiktų duomenų ji pasisuka tam tikra kryptimi bei pasuka ir savo mentes tokiu kampu, kad būtų kuo geriau „sugaunamas” vėjas ir taip pagaminama kuo daugiau energijos.
„Būna, kad žiemą šie anemometrai apšąla, tuomet tenka eiti ir tuos ledus nudaužyti. Kai kur būna net šildytuvai įmontuoti šiems anemometrams. Esu matęs kolegų rodytą nuotrauką, kurioje milžiniškais ledais apšalęs anemometras, nepatikėsite kur – Turkijoje!
<...> Šiaip gedimų pasitaiko įvairių – reikia ką nors pataisyti, pakeisti. Ką dažniausiai reikia daryti – negalėčiau išskirti, visko po truputį”, – ant jėgainės viršaus sėdėdamas pasakojo M. Dvarionas.
Vėjo jėgainių parkui vadovaujantis P. Saltonas vėjo energetikos srityje dirba jau 8 metus, per šį laiką pašnekovas pastebėjo, kad vėjo jėgainės tampa galingesnės, aukštesnės, jų sparnai vis ilgesni – taip didėja jėgainių efektyvumas. Jis, anot pašnekovo, didės ir ateityje.