Patarimai, kaip pakeitus vos kelis įpročius, galima atlaisvinti daugiau vietos namuose ir sutaupyti

Dar 1970 metais įkurta „Zero waste Systems, Inc“ kompanija siekė įrodyti, kad niekas nėra šiukšlė – tuomet kompanijos misija buvo surinkti elektronikos industrijos chemines atliekas ir jas perparduoti. Šios kompanijos atsiradimas siejamas su „Zero waste“ arba beatliekės filosofijos pradžia, kurią, prabėgus beveik pusei amžiaus, dabar vis daugiau žmonių pritaiko savo kasdienybėje.

Bene garsiausia pasaulyje „Zero waste“ puoselėtoja ir bene pirmoji pritaikiusi beatliekę filosofiją savo kasdieniniame gyvenime yra prancūzė Bea Johnson. Moteris, kartu su savo šeima gyvena Kalifornijoje, kur vienam gyventojui tenka bene didžiausias atliekų kiekis. Tačiau B. Johnson ši gan paradoksali situacija nesustabdė kasdien mažais žingsneliais kažko atsisakyti, sumažinti nereikalingų daiktų kiekį ar pernaudoti daiktus darkart.

Pakeiskite savo apsipirkinėjimo įpročius

Bene lengviausias būdas sumažinti susidarančio plastiko ir kitų atliekų namuose kiekį – pamažu pakeisti savo apsipirkinėjimo įpročius. Medžiaginis daugkartinis maišelis, lengvai telpantis ir į rankinę, o gal atradęs vietą jūsų automobilyje, gali lengvai tapti „įpročiu“, o naujo plastikinio maišelio pirkiniams tiesiog nebereikės. Daugkartiniai maišeliai tikrai nėra jokia naujiena – tai mūsų seneliams ar tėvams įprastas apsipirkinėjimo aksesuaras, kuris, deja, buvo užmirštas.

Žinoma, pradėti žengti pirmuosius „Zero waste“ žingsnius galima ir į parduotuvę kartu su savimi pasiimant senus plastikinius pirkinių maišelius, kuriuos dar kuo puikiausiai galima pernaudoti. Plonieji, polietileniniai maišeliai skirti sveriamiems produktams – įvairiems vaisiams bei daržovėms, taip pat turi alternatyvą – medžiaginius daugkartinius maišelius. Jų jau galima įsigyti ir kai kuriuose prekybos centruose, iš specializuotų parduotuvių, o norintys gali pasiūti ir patys.

Daugkartiniai maišeliai puikiai tinka daržovėms, vaisiams, riešutams, sausainiams. Deja, bet parsinešti tokiame maišelyje žuvies ar mėsos jau nepavyks, tačiau bent keliais polietileniniais maišeliais namuose bus mažiau. Kai kurie „Zero waste“ puoselėtojai skatina, apskritai, esant galimybei, nenaudoti jokio maišelio – pavyzdžiui, bananus tiesiog įsidėti į pirkinių krepšį, o namie juos atidžiau nuplauti.

Kitas žingsnis beatliekės filosofijos kelyje – kitoks požiūris į prekes parduotuvėje. „Zero waste“ puoselėtojai tikina, kad reiktų pradėti atidžiau rinktis produktus – ne tik skaityti jų sudėti, domėtis jų kilme, tačiau atkreipti dėmesį ir į pakuotę. Vertėtų rinktis mažiau supakuotus produktus – taip dar labiau sumažinant susidarančių atliekų kiekį.

Neskubėkite išmesti

Antrinis daiktų panaudojimas – dar viena galimybė ne tik sumažinti atliekų kiekį namuose, bet ir sutaupyti. Ne tik plastikinius pirkinių ar polietileninius maišelius galite pernaudoti dar ir dar kartą. Pernaudoti galima daug ką – pavyzdžiui, stiklainius nuo suvalgytos uogienės ar plastmasinį vazonėlį, likusį nuvytus gėlei. Vis dažniau pernaudojami seni baldai, kuriuos atnaujinus, perdažius jie kuo puikiausiai tarnauja toliau.

Antrinis daiktų panaudojimas skatina į kiekvieną potencialią atlieką pažvelgti kūrybiškai ir, prieš ją išmetant į šiukšliadėžę, skatina neskubėti bei pagalvoti „kur būtų galima dar tai panaudoti?“.

Mėgstantiems rytą pradėti su kava ar arbata, tačiau ne visuomet atrandantiems laiko, derėtų įsigyti daugkartinį puodelį, kuris padės išvengti sunkiai perdirbamų arba dažnai visai neperdirbamų kavos puodelių atliekų. Taip pat, pirkdami kavą kavinėje ir ketindami ją ten ir išgerti, užsisakyti savo gėrimą galite keramikiniame puodelyje. Vandenį derėtų gerti iš daugkartinės gertuvės – taip sumažinsite išmetamų plastikinių butelių skaičių. Arba galite antrą kartą vandeniui panaudoti jau turimus buteliukus.

„Zero waste“ puoselėtojai tikina, kad vis dažniau vertėtų sąmoningai vengti ir visko, kas telpa į žodį „vienkartinis“ – pradėti būtų galima nuo vienkartinių plastmasinių indų, jau minėtų polietileninių maišelių, šiaudelių, kurie dažniausiai nėra perdirbami, ar net balionų – kurie susprogę dažnu atveju savo kelionę baigia paplūdimiuose ir vėžlių skrandžiuose.

Buitinės chemijos turime daugiau nei naudojame

Kitas paprastas „Zero waste“ žingsnis – įprasto plastmasinio dantų šepetėlio pakeitimas bambukiniu. Dažniausiai plastmasiniai dantų šepetėliai iš mūsų šiukšlinių iškeliauja į sąvartynus, o bambukinis dantų šepetėlis, net atsidūręs sąvartyne – suyra.

Namų valymas šiandien praktiškai neatsiejamas nuo buitinės chemijos, tačiau norint sumažinti savo išlaidas bei atlaisvinti vietą vonios spintelėje, būtų pravartu peržvelgti visas turimas buitinės chemijos priemones. Dažnu atveju, pasak beatliekio gyvenimo būdo propaguotojų, mūsų namuose yra kur kas daugiau valymo priemonių, nei iš tiesų reikia ar yra naudojama. Taigi, vertėtų sumažinti naudojamos buitinės chemijos produktų, rinktis ekologiškesnius, labiau draugiškus aplinkai ir žmonėms.

Dušo želė ar plaukų šampūnas – neatsiejami plastmasės palydovai, nes bene visos šios higienos priemonės yra skystos ir pilstomos į plastikinius buteliukus, kurie ne visuomet patenka į perdirbėjų rankas. Puikios „Zero waste“ alternatyvos šiems produktams – muilas bei kietieji šampūnai.

Ne tik buitinės chemijos spintelę, tačiau ir savo drabužių spintą vertėtų peržvelgti. Anot B. Johson, praverstų atsisakyti seniai nebenešiojamų drabužių, kurie užsilieka ant pakabos tik todėl, kad galvojame „o kas jeigu man jo prireiks?“. Dažniausiai, tokių progos laukiančių drabužių mums ir nebeprireikia, todėl juos vertėtų kam nors atiduoti – draugams, giminaičiams, paramos organizacijoms. Žinoma, visuomet galima iš seno rūbo sugalvoti ką nors naujo ir panaudoti jį antrą kartą.

„Zero waste“ puoselėtojai skatina rinktis natūralias drabužių medžiagas – medvilnę ar liną bei atsakingiau pirkti drabužius – rinktis kokybiškesnius, kurie dažniausiai bus ir labiau ilgaamžiai. Greitoji mada – pigių aprangos prekių ženklų kuriami drabužiai, kurie ne visada yra kokybiški, greičiau susidėvi, o greitosios mados industrija skatina pirkti daug ir negalvojant, kokią įtaką tai turės mūsų planetai.

Pagaliau, to, ko nepavyks išvengti, atsisakyti ar pernaudoti reiktų surūšiuoti – dažnam rūšiavimas atrodo, kaip primestas procesas, tačiau tai, anot beatliekės filosofijos ir žiedinės ekonomikos bei aplinkosaugos atstovų, yra būtinybė ir mūsų pareiga. To, ko nesurūšiuosite, jei turite galimybių – kompostuokite – pasigaminsite puikią trąšą. Be abejo, to ko nebepernaudosite, nesurūšiuosite ar nesukompostuosite – išmeskite.