Nesupraskite klaidingai – tradicinių, ant stogo įrengiamų saulės elektrinių Norvegijoje daug. Šiuo atveju kalbama apie į fasadą integruotą energetinę sistemą, kuri veikia ir kaip apdaila, ir kaip elektrinė.
Saulės elektrinių gamintojos ir instaliuotojos bendrovės „SoliTek“ atstovė Julija Kaladžinskaitė sako, kad tokį projektą paruošti ir įgyvendinti – didelis iššūkis. Į pastatų fasadus integruotas saulės elektrines kol kas stato tik vienetai, ir ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje Europoje.
„Tai nauja, didelį potencialą turinti saulės energetikos kryptis. Saulės elektrinės pagrindinės dalys – saulės moduliai – čia naudojami vietoje statybinių ir apdailos medžiagų, vietoje fasado ar stogo dangos. Iš storo stiklo pagaminti integruoti saulės moduliai yra netgi atsparesni už daugumą statybinių medžiagų, atitinka „safety glass“ kategoriją, ir dar kartu gamina elektrą.
Naudojant tokias technologijas ir gerai suplanavus pastato statybas, ilgalaikėje perspektyvoje galima gerai sutaupyti“, – J. Kaladžinskaitė.
Kaip rašoma pranešime spaudai, pirmąjį daugiabutį su į fasadą integruota saulės elektrine pastatė Bergene įsikūrusi nedidelė NT vystymo bendrovė „Heldal Eiendom AS“, nesinaudodama jokia valstybės parama, kurios, beje, norvegai tokiems projektams gauna nemažai.
„Idėja gimė sėdint ant sofos ir žiūrint televizijos laidą, kurioje rodė, kaip aplinkai draugišku būdu gaminami saulės moduliai. Pasidomėjau ir sužinojau, jog saulės modulių paklausa yra išaugusi, o kainos nukritusios”, – pasakoja minėtosios bendrovės generalinė direktorė Marie Therese Heldal Haukeland.
Energija elektromobiliams krauti
Pirmoji Norvegijoje į pastatą integruota saulės elektrinė aprūpins bendras daugiabučio patalpas elektros energija bei kraus gyventojų elektrinius automobilius. Būtent elektromobiliams krauti saulės energetika ateityje pasitarnaus daugiausiai, nes smarkiai augant tokių automobilių kiekiui jų nuolatinis krovimas taps tikru iššūkiu.
Europos šalių vyriausybės taip pat vis griežčiau kontroliuoja ir elektros energijos kilmę, prižiūri, kad elektromobiliams krauti nebūtų naudojama elektra, pagaminta aplinką teršiančiais būdais. Kuo toliau, tuo labiau vyriausybės prioritetą teikia iš atsinaujinančių šaltinių pagamintai elektrai. Tokiai, kokią pasigamins šio Bergeno daugiabučio gyventojai.
J. Kaladžinskaitės paskaičiavimais, fasade įrengta saulės elektrinė per metus pagamins mažiausiai 42 tūkst. kWh energijos, planuojama, kad realūs skaičiai bus didesni.
Kiek tai kainuoja?
Daugiabučio vystytojos projektų vadovas Tomas Plassen skaičiuoja, jog įrengti saulės elektrinę vietoje fasado apdailos sistemų kainuoja brangiau, bet ne tiek ir daug.
Įrengti kokybišką fasadą bendrovei būtų kainavę 255 EUR už kvadratinį metrą, tuo tarpu integruotos saulės elektrinės jau instaliuoto kvadrato kaina šiame projekte siekia 378 EUR.
Būtent šio Bergeno daugiabučio su 160 kv. m ploto saulės elektrine, integruota fasade, išlaidos siekė 51 tūkst. EUR ir bendroje pastato 16,4 mln. EUR pardavimo kainoje ji buvo nežymi.
Vystytojo skaičiavimais, ši elektrinė kasmet pagamins tiek energijos, kiek jos suvartotų du tipiniai gyvenamieji namai Norvegijoje. Jei elektros gaminimo metu daugiabučio gyventojai nesuvartos, perteklinė elektra bus perduodama į elektros tinklus, už kurią vietos bendruomenė dar ir gaus pinigų.
Pokalbio pabaigoje įmonės vadovė H. Haukeland pridurė, kad jei tik pelnas būtų buvęs galvoje, jos bendrovė nebūtų stačiusi saulės elektrinės. Ilgalaikė nauda galutiniam vartotojui, kokybė ir ilgaamžiškumas bei noras prisidėti prie aplinkos tausojimo – tai pagrindiniai faktoriai, kurie lėmė, kad pirmoji integruota saulės elektrinė buvo įdiegta.