Ecopreneur.eu nustato tvarios ekonominės politikos gaires Europos lygmeniu, siekdama paremti ekonominį tvarumą ir visuomenės transformaciją visoje Europoje ir už jos ribų bei sudaro tvirtą ir vieningą struktūrą, kuri Europos politikos formuotojams teiktų ir formuotų pasiūlymus tvarios ekonomikos klausimais.
2019 metų Europos žiedinės ekonomikos apžvalgoje ir išdėstytuose pasiūlymuose siekiama paskatinti ES valstybes-nares pereiti prie žiedinės ekonomikos. Apjungiant Europos Komisijos žiedinės ekonomikos monitoringą su jau turimais reitingais, duomenų bazėmis ir ataskaitomis, Ecopreneur.eu šiais metais pateikė 28 šalių narių žiedinės ekonomikos profilius, kuriuose naudojant turimus kiekybinius duomenis ir kokybinę informaciją, siekta išskirti konkrečius rodiklius, apimančius įvairius žiedinės ekonomikos aspektus.
Šie rodikliai apjungia daugelį sričių: nuo susidarančių atliekų vienam asmeniui kiekio, balsavimo dėl ES pasiūlymų dėl žiedinės ekonomikos, šalių-narių esamos veiklos aprašymų, svarbiausiomis žiedinės ekonomikos iniciatyvomis, politikos kryptimis, iššūkiais ir geros praktikos pavyzdžiais. Kiekvienos šalies profilis pateikiamas su rekomendacijomis.
Sąraše išryškėja šalys-lyderės bei pirmaujantys regionai: Olandija, Škotija, Slovėnija, Prancūzija, Belgija ir Suomija. Yra pateikiama keletas gerų veiklos praktikos pavyzdžių, formuojant žiedinės ekonomikos politiką, pavyzdžiui, Olandija yra sukūrusi „Green Deal Circular“ – viešųjų pirkimų programą, kur daugiau kaip 100 mln. eurų išleidžiama pirkimams, kurie pilnai atitinka žiedinės ekonomikos principus. Kitas pavyzdys yra Prancūzija, kur išplėstinės gamintojų atsakomybės schemos apjungia net 14 sektorių. Švedijoje nustatytas mažas PVM tarifas ir pajamų mokesčio lengvatos už tam tikrus remonto darbus.
Kitos šalys demonstruoja įspūdinga progresą, pavyzdžiui, Italija, kuri nuo 2001 m padidino komunalinių atliekų perdirbimo lygį nuo 17 iki 45 proc. Portugalija praplėtė savo žiedinės ekonomikos politiką, įskaitant daug išplėstinės gamintojų atsakomybės schemų.
Kai kurios šalys narės dar tik pradėjo savo kelionę žiedinės ekonomikos link ir jos veiklos principų sudarymo. Tai yra Kipras, Graikija, Malta ir Rumunija.
Lietuvos žiedinės ekonomikos apžvalga
Lietuva sparčiai kyla žiedinės ekonomikos reitinguose. Verta paminėti keletą jų, tai atliekų tenkančių vienam gyventojui sugeneravimas, komunalinių atliekų perdirbimo norma, pakuočių ir žiedinės ekonomikos medžiagų naudojimo rodikliai.
Šalies išplėstinės gamintojų schemos apima tik keturis pagrindinius sektorius, lyginant su Prancūzija, kuri turi net keturiolika sektorių, nors bendras Lietuvos išplėstinės gamintojų atsakomybės schemų skaičius nėra ypatingai aukštas, sudarantis vieną pagrindinį atliekų perdirbimo srautą.
Lietuvos susidomėjimas ekologinėms inovacijomis ir naujovėms kiekybiškai padidėjo, kai įmonės pradėjo investuoti į technologines naujoves. Šis rodiklis padidėjo apie 157 proc. 2010 iki 2016 m. laikotarpyje kartu su žymiomis rizikos kapitalo investicijomis. Šalies žiedinės ekonomikos iniciatyvos yra vis dar gana ribotos, nors dar 2017 m. VšĮ „Žiedinė ekonomika” pradėjo organizuoti seminarus apie žiedinę ekonomiką aukštosiose mokyklos, kuriose studentai gali išmokti žiedinės ekonomikos principų ir susipažinti su galiojančiais atliekų mažinimo ir perdirbimo procesais.
2014–2020 m iš ES struktūrinių investicinių fondų Lietuvai buvo skirta 8,39 mlrd. eurų tam, kad padidintų investicijas į tokias sritis, kaip naujovių įsisavinimas ir konkurencingumas. Paramą gavo didinančios savo išteklių efektyvumą mažos ir vidutinio dydžio įmonės. Tačiau Lietuva, lyginant su kitomis šalimis, dar neturi jokių mokesčių paskatų ar lengvatų, taikomų diegiant žiedinės ekonomikos produktus ir paslaugas.
Teigiamai atsižvelgta į Lietuvos atstovų ES balsavimą už EK pasiūlymus žiedinės ekonomikos klausimais. Tačiau Lietuva dar turi daug ką padaryti, jei ji nori konkuruoti su šalimis, esančiomis sąrašo viršuje.
Lietuvos rezultatai 3 pagrindiniuose žiedinės ekonomikos indeksuose yra labai silpni – šalis visose trijose kategorijose yra ES valstybių narių sąrašo pabaigoje. Ypač silpna šalies situacija pastebima, kai kalbama apie „Flash Eurobarometer“, matuojantį mažų ir vidutinių įmonių sukuriamų atliekų kiekio mažinimą, kuriame Lietuva yra priešpaskutinė iš visų valstybių narių.
Be to, Lietuvoje statomos dvi naujos atliekų deginimo jėgainės. Lyginant tai su vis didėjančiu šalies atliekų deginimo lygiu, tokie veiksmai ženkliai sumažintų bet kokį teigiamą žiedinės ekonomikos poveikį, nurodoma ataskaitoje. Galiausiai, šalyje trūksta aiškiai suformuotos politikos, kuri apibrėžtų ekologinių inovacijų skatinimą. Minimas silpnas šalies Vyriausybės dalyvavimas, kuriant žiedinės ekonomikos politiką, kuris trukdo žiedinės ekonomikos vystymo iniciatyvoms Lietuvoje.
Kaip Lietuva atrodo reitinguose?
- Ekoinovacijų indekso išteklių panaudojimo efektyvumas: 15 vieta;
- POLITICO žiedinės ekonomikos indeksas: 20 vieta;
- MVĮ (mažos ir vidutinės įmonės), kurios mažina atliekų kiekį: 27-oji vieta;
- Atliekų, tenkančių vienam gyventojui, kiekis: 444 kg, 12-a vieta;
- Atliekų deginimo vienam gyventojui kiekis: 96 kg, 9-a vieta;
- Komunalinių atliekų perdirbimo norma: 48 proc., 8-oji vieta;
- Pakuočių perdirbimo norma: 70 proc., 7-a vieta;
- Žiedinių medžiagų naudojimo norma: 5 proc., 20-a vieta;
- Išplėstinės gamintojų atsakomybės schemos: 4 iš 4 sektorių.
Ecopreneur.eu rekomendacijos Lietuvai
- Nustoti investuoti į deginimo pajėgumus, įvedant sąvartynų ir deginimo mokesčius;
- Kaip galima greičiau įgyvendinti naujus ES reglamentus, liečiančius atliekų tvarkymą ir plastiko panaudojimą;
- Ieškoti papildomų ES lėšų, kad būtų sukurta nacionalinė paramos mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) programa, kuri vykdytų tikslinę veiklą, teiktų galimybes gauti finansavimą, kuriant žiedinės ekonomikos centrą;
- Paleisti žiedinės ekonomikos „Green Deal” viešųjų pirkimų programą, skirtą privačiam ekonomikos sektoriui, įskaitant nemokamą mokymų programą, paaiškinančia, kaip ja naudotis;
- Suformuluoti ir sukurti Lietuvos žiedinės ekonomikos įgyvendinimo veiksmų planą ir/arba strategiją, numatančią gamybinių žaliavų naudojimo sumažinimą bei atliekų susidarymą ir tapti pilnai žiedine ekonomika, paremta ekoinovacijomis 2050 metais;
- Įvertinti esamas išplėstines gamintojų atsakomybes schemas pagal naujausias EBPO rekomendacijas;
- Naudotis Ecopreneur.eu direktyvomis ir rekomendacijomis. Jų pagrindu patobulinti galiojančią teisinę bazę, apimant daugiau sektorių ir papildomai įdiegiant mokesčių ekomoduliavimą;
- Įvesti mokesčių lengvatas, pavyzdžiui, mažą PVM tarifą remonto paslaugų, perparduotų prekių ir atliktiems sandoriams su aiškiai apibrėžta socialine priežastimi. Aptarti ES PVM tarifą žiedinės ekonomikos kontekste.
Tikimasi, kad Lietuva atsižvelgs į šias rekomendacijas, tokiu būdu pagerindama savo poziciją ir reitingus, susijusius su žiedinės ekonomikos iniciatyvomis ES.