Plastiko katastrofa jau čia pat: kaip galime jos išvengti?

Filosofija, galinti padėti atlaisvinti vietos spintoje, pakeisti ne tik jūsų kasdieninius įpročius, bet ir planetos veidą – tai „Zero waste“. Prieš beveik 50 metų užsimezgęs judėjimas šiandien skatina kurtis naujus verslus, iniciatyvas ir net padėjo atsirasti naujai sporto šakai.

Kieno buvo didžiausias indėlis?

„Pirmą kartą oficialiai „Zero waste” pavadinimas buvo panaudotas dar 1970 metais – įkurta kompanija „Zero waste Systems, Inc“. Kompanijos misija buvo surinkti elektronikos industrijos chemines atliekas ir jas perparduoti. Įmonės įkūrėjas Paulas Palmeris siekė įrodyti, kad niekas nėra šiukšlė.

Tad „Zero waste”, ko gero, labiausiai buvo paskatintas žmogaus sąmonės ir suvokimo, kad viską galima perdirbti ir prikelti kitam gyvenimui“, – apie beatliekinės filosofijos, „Zero waste“ užuomazgas pasakoja tvaraus vartojimo šalininkė Laura Vaičiulėnaitė.

Didelį indėlį į „Zero waste“, pasak pašnekovės, įdėjo ir menininkai, iš panaudotų, nereikalingų daiktų kurdami asambliažus – modernius erdvinius kūrinius iš daiktų, pritvirtintų ant įrėmintos plokštumos ar sudėtų į dėžutes. L. Vaičiulėnaitė išvardijo daugiau kaip 30 menininkų – tarp jų ir Pablo Picasso: „Kūrėsi ir tuo paremti judėjimai, pavyzdžiui, „Fluxus“, meno srovės „Trash art“ ir „Junk art“ (liet. šiukšlių atliekų menas).

Žinoma, toks konceptualus menas turėjo atskirus projektus. Verta paminėti, kad Lietuvoje kuriantis menininkas Česlovas Lukenskas nuo 1979 m. yra surengęs net kelias personalines vien asambliažų parodas. Tokio tipo kūrinių yra įsigijęs Modernaus meno muziejus, Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos nacionalinė galerija, kuri turi iš panaudotų antklodžių sukurtų žvaigždžių.“

Savotiška protesto forma

Pasak Lauros, šiuo metu „Zero waste” įgyja kiek platesnę prasmę ir asocijuojasi su beatliekiu gyvenimo būdu, vartojimo mažinimu, plastiko atliekų vengimu, rūšiavimu ir perdirbimu, net tam tikru protestu prieš ypač patogiu tapusį vartojimą.

„Kol žmonija dar neturi efektyvaus metodo, kaip kovoti su plastiko atliekomis, pagrindinis tikslas – atsisakyti plastiko, rinktis produktus be įpakavimų arba lengvai perdirbamus įpakavimus“, – tikina pašnekovė.

„Zero waste“ taip pat remiasi 5-iais pagrindiniais principais, kuriuos savo gyvenime gali pritaikyti kiekvienas: pirmiausia, vertėtų atsisakyti to, ko negalima įsigyti „Zero waste“ pakuotėje. Kitaip tariant, vertėtų rinktis produktus, daiktus ir kitas prekes arba nesupakuotas, arba supakuotas į kuo mažiau plastiko. Sakykime, nuėjus į parduotuvę, nedėkite bananų į polietileninį maišelį – juk taip galite išvengti atliekos.

Antra, anot L. Vaičiulėnaitės, vertėtų sumažinti vartojimą ne tik atsisakant, bet ir peržiūrėjus savo buitį – reiktų atsisakyti nereikalingų daiktų ar jų pertekliaus. Taip pat, „Zero waste“ filosofija skatina antrinį daiktų panaudojimą: „Pakuotes naudok daug kartų, kol sutręš“, – sako Laura.

Tai, kas lieka, reiktų perdirbti, todėl geriausia būtų rinktis lengvai perdirbamas pakuotes – popierių, metalą, stiklą, medį. Galiausiai, maisto atliekas, medinius gaminius, skirtus išmetimui, vertėtų kompostuoti.

Norėdami pradėti – įsidėkite maišelį

„Siūlau pradėti nuo mažų dalykų: visada mašinoje, kuprinėje ar rankinėje turėti apsipirkimui skirtų maišų, juk jų turime bent po kelis stalčiuje, juos nudėvėjus, keisti į daugkartinius – medžiaginius maišus.

Tarp apsipirkimui skirto maišo turėti bent po kelis mažus maišelius daržovėms, vaisiams ar kitiems sveriamiems produktams. Nudėvėjus juos keisti į daugkartinius medžiaginius, kurių jau galima įsigyti parduotuvėse arba pasisiūti. Svarbu – tai ką turime – nereikia išmesti, geriau sunaudoti turimą, nei įsigyti naują, nors ir daugkartinį daiktą.

Tam, kad išvengtume vandens, kavos pirkimo, visada su savimi nešiokimės gertuvę ar daugkartinį kelioninį puodelį, į kurį kai kur jau pilama kava. Labai svarbu išmokti atsisakyti „firminių maišelių”, papildomų pakuočių, kurias mums siūlo įvairios parduotuvės.

„Greitos mados” parduotuvės naikina ekosistemas. „Greitą madą“ galima keisti geresnės kokybės rūbais, kuriuos dėvėsite ilgiau, ar padėvėtais drabužiais. Tai tik keli pavyzdžiai, bet būtų puiki pradžia nereikalaujanti daug pastangų“, – pirmųjų „Zero waste“ filosofijos žingsnių pavyzdžiais dalijosi Laura.

Pašnekovė sako, jog vadovaujantis „Zero waste” principais, buityje atliekų galima sumažinti iki 99 proc., tačiau tam turi būti dedamos ypač didelės pastangos, o dabartinėmis sąlygomis, tektų atsisakyti daug dalykų.

Kovoje su plastiku užgimė ir nauja sporto šaka

L. Vaičiulėnaitė teigia, jog „Zero waste” Lietuvoje dabar gyvena renesansą: „Labai lėtai, tačiau jau kuriasi „Zero waste” verslai, žiedinės ekonomikos pagrindu paremti verslai, prekybos centrai vis daugiau parduoda aplinkai draugiškų daiktų. Pasirinkimas tikrai gausėja.

Deja, norisi, kad žmonės būtų sąmoningi vartotojai kiekvieną dieną – ir prieš darant sprendimus – pagalvotų bent du kartus – kaip tai paveiks mane ir kaip aš paveiksiu aplinką. Taip pat iš valstybės trūksta iniciatyvų ir valios uždrausti produktus, kurie teršia vandenį, kenkia žmonių sveikatai.“

Pašnekovė tikina, jog daug valstybių, įskaitant ir Lietuvą, renkasi neteisingus kelius ir tai, kas jau pagaminta, degina, taip teršiant atmosferą ir naikinant išteklius. Vis dėlto, Laura išskiria, jog Kenija, Kamerūnas, Bisau Gvinėja, Malis, Tanzanija, Uganda, Etiopija, Mauritanija, Ruanda ir Malavis uždraudė plastikinius maišelius.

„Didžioji Britanija uždraus plastikinius šiaudelius, ausų krapštukus, maišiklius bei produktus, turinčius plastiko mikrogranulių. Šri Lanka po plastiko katastrofos, pražudžiusios daug žmonių, uždraudė ne tik plastikinius maišelius, bet ir kitus vienkartinius plastiko gaminius.

Prancūzija uždraudė mažesnius, ir plonesnius nei 50 mikronų 10 litrų maišus. Švedijoje gimė nauja sporto šaka – Plogging – bėgiojant, sportuojant gamtoje, papildomai rinkti šiukšles. Yra ir daugiau gerų pavydžių, tačiau mokslininkai vieningai teigia, kad dabartinių veiksmų nepakanka norint išgelbėti planetą nuo plastiko katastrofos“, – pavyzdžiais dalijasi L. Vaičiulėnaitė.

Valgymo pasirinkimai taip pat susiję su aplinkosauga

Laura pasakoja, jog vienam kilogramui jautienos išauginti reikia 15 tonų gėlo vandens. Gėlas vanduo yra vienas iš greičiausiai nykstančių išteklių Žemėje, kai kuriuose valstybėse jis brangesnis už auksą ar naftą.

„Taip, veganizmas ir vegetarizmas yra labai glaudžiai susijęs su „Zero waste”. Tačiau net nebūnant veganu ar vegetaru, galima gyventi beatliekį gyvenimą, ypač Lietuvoje, kur populiarios sveriamos mėsos krautuvėlės, turgūs. Ne visur, tačiau galima atrasti net prekybos centrų, kurie mielai įdeda ir mėsą į tavo pakuotę. Reikia tik paprašyti. Žinoma, dar labiau padėsime gamtai rinkdamiesi bet kokią kitą mėsą, išskyrus jautieną“, – apie mitybos įpročių ryšį su beatliekine filosofija pasakoja L. Vaičiulėnaitė.

Ieškantiems daugiau informacijos apie „Zero waste“ ir kaip šią filosofiją reiktų pritaikyti kasdienybėje, Laura rekomenduoja prisijungti prie „Zero waste” grupių „Facebook“ paskyroje.

„Ten galite sužinoti visus atsakymus į rūpimus klausimus, o perskaitę pranešimus, turėsite neblogą žemėlapį su „Zero waste” apsipirkimo vietomis, sužinosite, kaip plėsti beatliekinės filosofijos taikymą namuose ir kasdieniniame gyvenime“, – priduria L. Vaičiulėnaitė.