DELFI primena, kad naujieji konteineriai – sostinės atliekų tvarkymo sistemos pertvarkos tęsinys. Pusiau požeminės ar visai požeminės atliekų surinkimo aikštelės iki 2020-ųjų metų turėtų atsirasti visuose Vilniaus gyvenamuosiuose rajonuose ir pakeisti įprastus dabar prie daugiabučių esančius konteinerius.
Viena aikštelė – 600 gyventojų
Bene labiausiai rūpimas DELFI skaitytojams klausimas – kiek naujųjų pusiau požeminių aikštelių bus skirta vienam standartiniam daugiabučiui penkiaaukščiui ir devynaukščiui namui. Anot Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Atliekų tvarkymo programos įgyvendinimo skyriaus vyriausiojo specialisto Sauliaus Slankausko, naujos atliekų surinkimo aikštelės įrengiamos ne pagal gyvenamųjų namų aukštingumą.
„Konteinerių aikštelių tankumas reglamentuotas Vyriausybės nutarimu, kuriuo nustatyta, kad viena konteinerių aikštelė turi būti skiriama 600 gyventojų, o rekomenduojamas atstumas iki konteinerių aikštelės – ne daugiau, kaip 100 metrų“, – teigė pašnekovas.
Dažnam vilniečiui devynaukščių namų laiptinėse nemalonius kvapus sukeliančio vadinamojo „vamzdžio“ likimas, atsiradus naujoms pusiau požeminėms atliekų surinkimo aikštelėms, vis dar yra neaiškus. S. Slankauskas tikino, kad tai priklauso nuo pačių namo gyventojų.
„Daugiabučių namų valdytojai yra informuoti apie planuojamas įrengti pusiau požemines konteinerių aikšteles ir pasiūlyta organizuoti butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus ar balsavimus raštu dėl sprendimo priėmimo – ar užsandarinti šiukšlių šalinimo sistemas name, kai bus įrengtos konteinerių aikštelės. Tuo pačiu būdu gyventojai turėtų nuspręsti, ar naudotis įrengtomis aikštelėmis“, – tikino savivaldybės atstovas.
Aikštelės tikrinamos nuolat
Kaip ir prie senųjų, taip ir prie naujai įrengtų požeminių ar pusiau požeminių konteinerių už paliktas netinkamas atliekas, anot SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius” („VASA“) Atliekų vežėjų kontrolės skyriaus vadovo Manto Baltrušaičio, numatomos baudos nuo įspėjimo iki 600 eurų.
Paprašius pašnekovo patikslinti, kaip dažnai yra tikrinamos komunalinių atliekų surinkimo aikštelės, M. Baltrušaitis nurodė, kad tai yra daroma kiekvieną dieną – 4 arba 5 ekipažai kasdien važinėja po Vilniaus miestą ir prižiūri, kaip tvarkomos atliekos.
„Reaguojame ir į gyventojų skundus. Jų gauname, bet jų nėra labai daug. Kartais ekipažui nuvykus pažeidimas jau būna sutvarkytas“, – teigė M. Baltrušaitis.
Nors, kaip tikina pašnekovas, atliekų surinkimo aikštelės yra tikrinamos kasdien, tačiau vis dar atsirandančių netinkamų atliekų prie konteinerių kiekis, pasak M. Baltrušaičio, priklauso nuo pačių gyventojų sąmoningumo ir informacijos trūkumo.
Konteineriai bus stebimi ir kamerų pagalba
SĮ „VASA” Atliekų vežėjų kontrolės skyrius, M. Baltrušaičio teigimu, tikrina ir atliekų vežėjų teikiamų paslaugų kokybę bei fiksuoja pažeidimus. Nustatyti pažeidimai perduodami Savivaldybės administracijai. Liepos mėnesį nustatyti 184 atliekų vežėjų pažeidimai: „Tokie pažeidimai nustatyti atliekų vežėjams dėl netinkamo aptarnavimo – ne laiku išvežamų atliekų, grafiko nesilaikymo“, – papildo pašnekovas.
Siekiant efektyvesnės atliekų tvarkymo taisyklių kontrolės nuo rugsėjo mėnesio Vilniaus miesto atliekų surinkimo aikštelėse bus įrengtos mobilios vaizdo kameros. Tai, pasak M. Baltrušaičio, padės dar efektyviau išaiškinti netinkamai tvarkančius atliekas pažeidėjus: „Kameros bus kelios, ne po vieną prie aikštelės.“
Tikina, kad gyventojai nemokės
DELFI skaitytojams taip pat rūpimas klausimas – ar už naujųjų požeminių ir pusiau požeminių atliekų surinkimo aikštelių įrengimą dalį išlaidų teks apmokėti patiems sostinėms gyventojams. S. Slankauskas patikino, kad naujųjų atliekų surinkimo aikštelių įrengimas finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos ir gyventojai už šių konteinerių aikštelių įrengimą mokėti neturės.
Tačiau naujos atliekų surinkimo aikštelės Karoliniškėse pristatymo metu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Julius Morkūnas teigė, kad visgi tik apie 70 proc. visų reikalingų lėšų yra finansuojama iš ES fondų, o 30 proc. – viešos investicijos, kurias skiria Vilniaus miesto savivaldybė ir „VAATC“.
Naujai pastatyti požeminiai ar pusiau požeminiai konteineriai turi 15 metų garantiją. Šiam laikotarpiui pasibaigus, konteineriai, anot S. Slankausko, bus pakeisti, tačiau numatyti iš kokių lėšų tai bus daroma – dar sunku: „Bus ieškoma galimybių juos pakeisti naujais galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka.“