Kaip rašoma pranešime spaudai, tai yra pirmoji Lietuvoje ir viena pažangiausių tokio tipo biodujų jėgainė su integruota bioskaidžių medžiagų paruošimo linija Baltijos šalyse. Jos veikla visiškai atitinka žiedinės ekonomikos principus – ūkio ir pramonės sektoriaus šakose susidariusios atliekos, technologinio proceso metu virsta medžiagomis, iš kurių gaunamos biodujos energijos gamybai ir trąšos žemės ūkio sektoriui.
Iš viso per metus planuojama perdirbti apie 20 tūkst. tonų įvairių – daugiausiai maisto pramonėje susidarančių – bioskaidžių medžiagų, tokių kaip, pasenę maisto produktai, nekondiciniai gaminiai, aliejai, skerdyklų ir restoranų atliekos. Perdirbus šias medžiagas per metus bus pagaminama apie 2 mln. kubinių metrų biodujų. Tokio kiekio pakaks 4,2 tūkst. MWh energijos pagaminti. Dėl biodujų jėgainės plėtros bus sukurtos 5 naujos darbo vietos.
„Biodujų jėgainės Ąžuolinės gyvenvietėje plėtra ir modernios bioskaidžių medžiagų paruošimo linijos įrengimas prisideda prie atsinaujinančių energetikos išteklių šalyje plėtojimo. Kartu didesni jėgainės pajėgumai leis užtikrinti tolimesnį pigesnės energijos tiekimą Elektrėnams ir Vieviui.
Pastarajame mieste nuo biodujų jėgainės veiklos pradžios šilumos energija atpigo maždaug 30 proc. Beje, toks žaliosios energijos gamybos ir bioskaidžių medžiagų perdirbimo modelis yra itin paplitęs Skandinavijoje ir Vakarų Europos šalyse“, – sako bendrovės „Modus Energy“ valdybos pirmininkas Ruslanas Sklepovičius.
Anot R. Sklepovičiaus, investicijos į bioskaidžių medžiagų paruošimo liniją atitinka įmonių grupės „Modus Group“, kuriai priklauso bendrovė „Modus Energy“, veiklos prioritetus. Investuodama į atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą Lietuvoje ir Europoje bei šiuolaikinius mobilumo sprendimus grupė siekia prisidėti prie didesnę vertę kuriančios ir aplinką tausojančios energetikos bei ekonomikos kūrimo.
Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis teigė, kad atsinaujinančios energetikos plėtra ir jos efektyvumo didinimas yra itin naudingas Elektrėnams bei Vieviui, nes suteikia galimybę sumažinti šildymo kainą gyventojams.
„Biodujų jėgainė leidžia mums įsigyti pigesnės šilumos energijos, o investicijos į jos plėtrą leidžia tikėtis, kad didesnę dalį sudarys žalioji energija. Esame bene vienintelė iš šalies savivaldybių, kuri efektyviai išnaudoja atsinaujinančios energetikos galimybes ir bent iš dalies amortizuoja augančias šilumos kainas“, – sako K. Vaitukaitis.
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus Dariaus Remeikos, tinkamas šalutinių gyvūninių produktų (ŠGP) tvarkymas yra būtinas, nes tiesiogiai veikia visuomenės sveikatą ir yra viena pagrindinių sąlygų šalyje tinkamai valdyti gyvūnų užkrečiamąsias ligas, todėl iš tvarkytojo reikalauja didelės atsakomybės.
„Naujų technologijų dėka atsiranda vis daugiau galimybių panaudoti šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius daugelyje gamybos sektorių, ypač energijai gaminti. Džiugu, kad įmonė plėsdama savo veiklą, pasirinko inovacijų kelią – įdiegta nauja įranga ir infrastruktūra atitinka ES standartus, o naujausios pažangios technologijos leidžia ŠGP transformuoti į bioenergiją“, – sako R. Remeika.
Bioskaidžių medžiagų paruošimo linija Ąžuolinės gyvenvietėje yra visiškai automatizuota ir įrengta naudojant pažangiausius techninius sprendimus.
Šiuolaikinės technologijos ir infrastruktūra užtikrina, kad medžiagų perdirbimas ir dujų tiekimas vyktų uždarame cikle, o oras linijos sistemose būtų nuolat filtruojamas kelių pakopų filtruose ir negalėtų patekti į aplinką. Išmaniosios sistemos automatiškai fiksuoja menkiausią parametrų nukrypimą nuo normos ir apie tai perspėja linijos operatorius. Bioskaidžių medžiagų gabenimas į liniją taip pat vykdomas specialiu transportu, kuris užtikrina, kad žaliava biodujų gamybai neturėtų sąlyčio su aplinka.
„Modus Energy“ Lietuvoje iš viso yra įgyvendinusi 11 biodujų projektų, kurių bendra galia siekia 10 MW.