Sukilo prieš masines nuolaidas: vieną dieną lietuvius kviečia neiti į jokias parduotuves

Įsirengta stovyklavietė ant šaligatvio ir palapinė prie parduotuvės durų – taip atrodo „Juodojo penktadienio” (angl. Black Friday) išvakarių paveikslas JAV. Norintys kuo greičiau patekti į parduotuves ir įsigyti prekių su nuolaida nesibodi kelias naktis pamiegoti ir gatvėje. Tačiau kokį ekologinį pėdsaką ši masinio apsipirkinėjimo šventė palieka mūsų planetoje?

„Juodasis penktadienis” buvo pradėtas švęsti JAV po Padėkos dienos (angl. Thanksgiving Day) kaip kalėdinių dovanų pirkimo sezono pradžia nuo 1952-ųjų metų. Terminas „Juodasis penktadienis” atsirado ir buvo pradėtas naudoti nuo 1980-ųjų, kai kur dar vėliau, kuomet ši masinių išpardavimų šventė pradėjo populiarėti ir kitose pasaulio vietose.

Vis dėlto aplinkosaugininkai skatina permąstyti šio masinio apsipirkinėjimo ekologinį pėdsaką bei išaugusį neatsakingą vartojimą. „Facebook” socialiniame tinkle taip pat plinta renginys, skatinantis lietuvius lapkričio 23-iąją nieko nepirkti.

Mūsų poreikius kuria prekybininkai

Vieno iš renginio steigėjų, susivienijimo „Žali.lt” veiklos koordinatorė Austė Juozapaitytė teigia, kad prisijungdami prie masinių išpardavimo renginių mes palaikome greito ir neatsakingo vartojimo industriją, kuri vienaip ar kitaip atsiliepia socialinei bei aplinkosauginei gerovei.

„Iš tikro mes esame labai paprasti, mūsų poreikiai, kol jų neišplečia prekybininkai, yra minimalūs. Lygiai tą patį galime pritaikyti ir drabužiams ar kitoms prekėms, ne tik maistui. Gyvename tokiu ritmu, kuomet nebeturime laiko patys sutaisyti ar nunešti taisymui sugedusį prietaisą ar susiūti suplyšusį drabužį. Daug paprasčiau tampa nusipirkti naują. Taip didėja ir produktų paklausa, o jų kokybė prastėja.

Vartojimas sukelia problemas visose srityse – nuo socialinės nelygybės, kuomet trečiųjų šalių gyventojai dirba drabužių pramonei klaikiomis sąlygomis, iki aplinkos taršos”, – teigia A. Juozapaitytė.

Vieniems džinsams pagaminti sunaudojama daug vandens

Greitas vartojimas ir tokie masiniai išpardavimai, anot pašnekovės, paskatino didelę sintetinių drabužių paklausą. Kuomet mes plauname poliesterio turinčius drabužius, tūkstančiai mikroplastiko dalelių išplaunama ir jos patenka į vandens grandinę.

„Iš vieno poliesterio drabužio išplaunama apie 19 tūkstančių mikroplastiko dalelių, o šios dalelės galiausiai atsiduria vandenynuose ir kelia grėsmę ekosistemoms bei patenka į mūsų maisto grandinę. Jau nekalbant apie chemines priemones, naudojamas tekstilės gamyboje”, – sako A. Juozapaitytė.

Apie 20 procentų pramoninės vandens taršos yra siejama su drabužių ar mados pramone. Beveik 3 tūkstančiai litrų vandens sunaudojama vieniems marškinėliams pagaminti, tiek geriamo vandens kiekvienam užtektų trims metams. Medvilnei, kuri panaudojama pagaminti vieniems džinsams, užauginti reikia apie 7 tūkstančių litrų vandens.

Skatina nieko nepirkti

A. Juozapaitytė skatina „Juodojo penktadienio” dieną sąmoningai nieko nepirkti ir taip prisidėti prie Žemės išteklių išsaugojimo bei užsiimti kita veikla: pamąstyti apie artėjantį Advento laikotarpį, skirti laiko savo poreikių peržvelgimui ar geriau praleisti laiką su šeima bei draugais, nei prekybos centruose „medžiojant” nuolaidas.

„Skatiname šią dieną geriau paskaityti knygą, pasigaminti kokį nors patiekalą iš šaldytuve randamų likučių ir taip neišmesti maisto. Aplankyti kaimyną ar pažiūrėti gerą filmą. Galbūt šią dieną galima pasidomėti plačiau vartotojiškumo neigiamomis pasekmėmis bei pradėti diegti tvaraus vartojimo įpročius namuose”, – pataria A. Juozapaitytė.

Kaip atsakingai apsipirkinėti?

Pašnekovė pasidalijo ir keliais patarimais, kaip reiktų tvariai apsipirkinėti. Visų pirma einant į prekybos centrą ar parduotuvę kas kartą pagalvoti apie pakuotes, į kurias yra supakuoti produktai – ar tikrai ši pakuotė reikalinga, galbūt galima jos išvengti, bet vis tiek įsigyti norimą daiktą – pavyzdžiui, pirkti nesupakuotas paprikas plastike, o sveriamas, savame maišelyje.

A. Juozapaitytė taip pat kviečia pagalvoti apie produktų kilmę – ar galima reikalingą prekę įsigyti iš Lietuvos gamintojų – taip paremsime Lietuvos rinką, sutaupysime importavimui reikalingus išteklius ir sumažinsime taršą.

„Kviesčiau atkreipti dėmesį į kokybę – rinktis geresnės kokybės prekes, natūralesnių medžiagų gaminius. Reiktų apsvarstyti, ar tikrai, perkant pigesnį daiktą, mes sutaupome – tikėtina, kad jis greičiau suges ar susidėvės, ilgainiui mes nesutaupysime, o išleisime dar daugiau pirkdami dar vieną pigų daiktą”, – pataria pašnekovė.

A. Juozapaitytė tikina, kad vertėtų vengti ir dalijamų brošiūrų, kurios, grįžus mums namo, galiausiai tampa atlieka. Anot pašnekovės, reikalingą informaciją brošiūroje ar lankstinuke mes galime tiesiog nusifotografuoti: „Apskritai, siūlau gerai pagalvoti, ar šio produkto, daikto, drabužio, kurį ketinu įsigyti man tikrai reikia – galbūt šį poreikį iššaukė tik didelė pasiūla, mada ir kiti prekybininkų suformuluoti veiksniai?”