DELFI tiesioginės konferencijos metu, VšĮ „Žiedinė ekonomika“ steigėjas Domantas Tracevičius pokalbį pradėjo kiek neįprastai – studijoje pašnekovas pristatė įdomias viešnias: „Pirmiausia norėčiau parodyti būdą, kaip galima sutvarkyti maisto atliekas – tai viena iš ateities maisto atliekų tvarkymo technologijų.
Studijoje radome kavos tirščių ir pokalbio metu, kol mes kalbėsimės, matysime, kaip Hermetia illucens musės lervos gali suvalgyti visus kavos tirščius.“
D. Tracevičius pasakoja, jog šios lervos gali valgyti bene visas maisto atliekas, kurios nebėra tinkamos – sugedę, supeliję produktai. Vėliau išaugusios lervos gali būti panaudojamos kaip pašaras gyvūnams. Pašnekovas tikina, jog toks maisto atliekų tvarkymo būdas gali įsitvirtinti po 5–10 metų. Šios maisto atliekų tvarkymo iniciatyvos jau pradėtos Olandijoje ir Prancūzijoje.
Poveikį aplinkosaugai turi ir duonos kepalas
Remdamasis Šefildo mokslininkų skaičiavimais, D. Tracevičius tikina, jog įprastas duonos kepalas išskiria maždaug pusę kilogramo anglies dioksido. Didžiausias kiekis anglies dioksido – apie 40 proc. – išsiskiria tuomet, kai auginami grūdai tręšiami mineralinėmis trąšomis – amonio nitratais, vadinamąja salietra. Šių trąšų gamybos metu į aplinką išmetami didžiausi kiekiai CO2.
„Naudojami pertekliniai kiekiai trąšų nuteka į vandens šaltinius, todėl mes turime vasarą žaliuojančią Baltijos jūrą ir ežerus. Norėdami išvengti šių padarinių, turime naudoti daugiau bioskaidžių atliekų ir iš jų pagaminto komposto – taip mes grąžiname organines medžiagas, kurias paimame“, – pasakoja pašnekovas.
Vienam atlieka – kitam žaliava
Paklausus D. Tracevičiaus, kas yra toji žiedinė ekonomika, pašnekovas nurodė, jog tai procesas, priešingas dabartiniam vartojimo principui – pagaminimui, vartojimui ir išmetimui: „Geriausia ir tobuliausia būtų, jei tai būtų beribis mūsų dalyvavimas šioje ekonomikoje. Tarkime, kad tas pats plastikinis maišelis būtų panaudojamas daugybę kartų arba surenkamas ir perdirbamas į kitas medžiagas, kurias vėl galėtume naudoti.
Gan geras pavyzdys yra su stiklu – depozito sistema. Stiklas surenkamas, vėl iš jo gaminami buteliai, medžiagos nuolatos sukasi ekonomikoje. Net jeigu kažkurioje stadijoje medžiagos tampa kažkieno atlieka, tuo pačiu kažkas tas atliekas paima ir panaudoja kaip žaliavą.“
Žiedinė ekonomika leistų sumažinti mūsų, kaip vartotojų, daromą negrįžtamą neigiamą poveikį aplinkai. Taip pat, D. Tracevičiaus teigimu, Lietuva neturi gausių iškastinių išteklių, juos praktiškai visus importuojame, todėl žiedinė ekonomika padėtų dalį reikalingų žaliavų tiesiog susigrąžinti iš jau rinkoje esančių produktų.
Nei deginimo, nei sąvartynų
VšĮ „Žiedinė ekonomika“ steigėjas teigia, jog nei sąvartynų, nei atliekų deginimo žiedinės ekonomikos koncepcijoje turėtų nelikti, tačiau pereinamajame laikotarpyje, kuomet nuo dabartinės ekonomikos modelio pereiname link žiedinės, yra tam tikri atliekų srautai, kurių mes negalime perdirbti.
D. Tracevičius mano, jog žvelgiant į naujus atliekų deginimo pajėgumus, Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektus, jie – per dideli: „Investicijos ir pinigų kiekiai, kurie yra skiriami statyboms, juos būtų galima skirti antrinių žaliavų konteineriams, maisto ir virtuvės atliekų surinkimo konteineriams ir tikrai tų pajėgumų nereikėtų, ir mes sukurtume papildomas darbo vietas.“
Nors deginant atliekas yra išgaunama energija, tačiau visa paverčiama pelenais, kurie patenka į sąvartyną ir atgal, dar galėjusios sugrįžti į ciklą medžiagos – nebegrįžta.
Daugiau apie žiedinę ekonomiką, „Zero waste“ filosofiją bei nuo kitų metų sausio 1-osios laukiančią permainą – atskirą maisto atliekų surinkimą – rasite „DELFI TV Gyvai“ konferencijoje.